aA
Seime ruošiamasi paminėti žydų genocido 60-ąsias metines. Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) siūlo priimti parlamento nutarimą, kuriuo būtų prisimintos kančios, kurias patyrė "visos praėjusiame šimtmetyje vykdyto genocido aukos", pasmerktas genocidas.
Seimas
Seimas
© DELFI
Taip pat siūloma genocido metinių minėjimui sudaryti specialią valstybinę komisiją. Šio nutarimo projektas penktadienį buvo įregistruotas Seimo posėdžių sekretoriate.

ŽTK komitete parengto nutarimo projekte pabrėžiama, jog "Lietuvos valstybės pareiga priminti šaliai skaudžius jos istorijos puslapius, kad Lietuvos žemėje niekada daugiau nebūtų liejamas genocido aukų kraujas".

Paminint žydų genocido metines, numatoma ištisa serija įvairių renginių. Birželio 23 dieną Tarptautinė komisija nacių ir sovietų okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti planuoja istorinę konferenciją "Kauno garažo žudynių 60-mečio minėjimas".

Rugsėjo 22 dieną Vilniaus rotušėje Lietuvos žydų kultūros palikimo paramos fondas pristatys dailininko Samuelio Bako memuarų knygą "Nupiešta žodžiais".

Rugsėjo 23 dieną iškilmingai atidaromas Vilniaus Gaono žydų muziejus ir Tolerancijos centras bei įteikiamos grąžinamos toros vietinėms ir pasaulio žydų religinėms bendruomenėms.

Rugsėjo 24 d. ketinama surengti akademinę sesiją "Lietuvos žydų kultūros indėlis į Lietuvos ir Europos kultūros palikimą". Per Antrąjį pasaulinį karą nacių okupantai sunaikino maždaug 90 procentų Lietuvoje gyvenusių žydų, kurių bendruomenė prieškarį siekė 200 tūkstančių narių.

Lietuvos bandymai įvertinti prieštaringą praeitį sukelia nemažai prieštaravimų Lietuvoje ir užsienyje.

1998 metais prezidento Valdo Adamkaus iniciatyva įsteigta Tarptautinė istorinio teisingumo komisija. Komisijos veikloje dalyvauja autoritetingi ekspertai iš Lietuvos, JAV, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Izraelio. Komisija tiria ir vertina nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimus Lietuvoje.

Dėl Lietuvos įstatymų ypatumų teismuose kelerius metus buvo vilkinamos holokausto bendrininkų bylos. Praėjusios kadencijos Seimui padarius Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimus, atsirado galimybė genocido bylose kaltinamuosius teisti už akių, kai jie vengia atvykti į Lietuvą arba dėl sveikatos priežasčių stoti prieš teismą.

Šiemet Lietuvos teismas pripažino kaltu dalyvavus vykdant genocidą buvusį naciams pavaldžios Lietuvos saugumo policijos vadovo pavaduotoją 93 metų Kazį Gimžauską, tačiau jam neskirta bausmė, nes jis serga nepagydoma psichikos liga.

Pernai rudenį, nesulaukęs teismo sprendimo, mirė žydų genocidu kaltintas 93-ejų metų Aleksandras Lileikis - buvęs tiesioginis K.Gimžausko viršininkas. Jo byla buvo nutraukta.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.