Nuo to laiko buvo atrasta keletas dešimčių vitaminų, o už pasiekimus vitaminologijos srityje skirta daug Nobelio premijų. 1937 metais ją gavo šveicarų chemikas Kareras, kuriam pavyko iššifruoti vitamino A ir jo provitamino- beta- karotino struktūrą.
Vitaminas A (retinolis)
Funkcijos. Jį vadina jaunystės ir grožio eliksyru. Jis garantuoja gerą odą, gražius plaukus, tvirtus nagus, normalizuoja baltymų ir angliavandenių apykaitą, didina organizmo atsparumą infekcijoms.
Dozės. 0,8 - 1,0 mg per dieną. Jeigu darbas susijęs su regėjimo krūviais arba kenksmingomis cheminėmis medžiagomis, poreikis išauga iki 2,5- 3,0 mg. Nevertėtų jo vartoti gryno dideliais kiekiais: gali išberti odą, iškristi plaukai, atsirasti mieguistumas, galvos skausmas ir netgi traukuliai.
Trūkumas. Prarandamas regėjimo ryškumas, pasireiškia greitas nuovargis, sausėja oda, lūžinėja nagai.
Šaltiniai. Gyvuliniai produktai: kepenys, kiaušiniai, sviestas, grietinė, grietinėlė. Beta- karotino (provitamino A) yra raudonos, oranžinės ir geltonos spalvos vaisiuose ir daržovėse, žalumynuose.
Kad ir kaip skaniai ir gražiai pagamintumėte patiekalą, niekada negalėsite pamatyti arba pajausti jame vitaminų. Tačiau jie visi - ir tirpūs vandenyje, ir tirpūs riebaluose - labai reikalingi organizmui.
Be maisto, vitaminų šaltiniais gali būti ir kai kurie mikroorganizmai. Ir čia negalima atsistebėti gamtos nuovoka: kad išvengtume pavojingo šių medžiagų trūkumo organizme, ji žarnyne “patalpino” pieno rūgščių bakterijas, priversdama jas gaminti didelę dalį vitaminų.
Jeigu pirmasis iššifruotas vitaminas buvo A, tai pirmasis, išskirtas natūraliu pavidalu- B1, o paskutinis- B12, sudėtingiausias (jo molekulę sudaro 128 atomai!) ir galingiausias pagal savo biologinį aktyvumą. Už šio “leviafano” cheminės struktūros atskleidimą 1948 metais Nobelio premijos laureate tapo anglė Doroti Chodžkin.
B grupės vitaminai: B1 (tiaminas), B2 (riboflavinas), B6 (piridoksinas), B12 (oksikobalaminas)
Funkcijos. Jie visi- energetinės apykaitos dalyviai. Jeigu B1 ir B2 šis vaidmuo- pagrindinis, tai B6 svarbiausia- dalyvauti aminorūgščių apykaitoje, o B12- fermentinių sistemų kūrimo procesuose, aminorūgščių ir riebalinių rūgščių apykaitoje, nukleino rūgščių biosintezėje. Jie visi neleidžia mūsų emocijoms prarasti kontrolės.
Dozės. B1, B2, B6- 1,5- 2,0 mg per dieną, B12- 0,003 mg.
Trūkumas. Jei trūksta B1, atsiranda galvos skausmas, dirglumas, tachikardija, sumažėja žarnyno tonusas, silpsta atmintis.
Jeigu trūksta B2, atsiranda nemalonumų dėl virškinamojo trakto, beveik iki chroniškų jo organų susirgimų.
Jei trūksta B6, sutrinka centrinės nervų sistemos veikla, mieguistumas, dirglumas, odos ir gleivinės dermatito pavidalo pažeidimai, konjunktyvitas.
B12 trūkumas sukelia kraujo gamybos sutrikimus, vystosi anemija, pažeidžiama nervų sistema.
Šaltiniai. Rupaus malimo miltų duona, kruopos, ankštiniai, grybai, riešutai, mėsa, žuvis, kepenys, pienas, kiaušinio trynys.
Medžiagų apykaitoje vitaminai vaidina pagrindinę rolę. Vienu metu jie yra ir katalizatoriai, organizme sukeliantys biochemines reakcijas, ir metabolinių virsmų dalyviai. Riebaluose tirpūs vitaminai dalyvauja sudėtingame kraujo krešėjimo procese, gesina agresyvius laisvuosius radikalus, pažeidžiančius ląstelių DNK ir membraną, saugo organizmą nuo ankstyvo senėjimo ir sunkiausių ligų.
Vandenyje tirpūs vitaminai, patekdami į organizmo ląsteles, virsta kofermentais, kurie iš molekulės “išima” vieną cheminį fragmentą ir “padaro” naują, paversdami jį kitos medžiagos molekule.
