Technologija remiasi patobulinta projektavimo geometrija, kuri buvo vystoma ir jos principai diegiami į kompiuterinius algoritmus, sugebančius modeliuoti iškreiptus perspektyvos vaizdus ir atstatyti visą trijų matavimų informaciją iš vienos perspektyvos vaizdo.
Trimačio modeliavimo procesas yra sudėtingas, kadangi konvertuojant (ar paprasčiausiai piešiant) trimatį vaizdą vienmatėje plokštumoje, prarandama daug informacijos apie buvusią trimatę aplinką. Tad vaizdas gaunasi netikslus ir tolimesni objektai atrodo mažesni.
Anksčiau norint atstatyti pilną 3-D struktūrą, šie netikslumai turėjo būti sumodeliuoti teisingai, o kai kuriose programose be kameros pozicionavimo ir linzių veikimo principų žinojimo to padaryti neišeidavo.
Dabar atsirado galimybė kad ir nelabai tiksliai nupieštą paveikslą rekonstruoti į trimatę aplinką, remiantis fundamentaliais linijinės perspektyvos dėsniais, atrastais Filippo Bruneselleschi iš Florencijos dar penkioliktame amžiuje.
Keletas tokių paveikslų sukurta Italijoje renesanso laikotarpiu. Dabar kompiuteris optimaliausiu būdu gali apdoroti geometrinę informaciją esančią tokiame paveiksle ir sukonstruoti interaktyvius virtualios realybės modelius bei generuoti trimatę animaciją.
