Šiuo kreipimusi taikydamasi įgelti Prancūzijai, iš įvairių pažiūrų krikščionių ir judėjų sudaryta grupė sukritikavo "siaurą pasaulietinę viziją" ir "primygtinį reikalavimą (sekti) vieninteliu pavyzdžiu".
Prancūzija griežtai priešinasi bet kokiam religijos minėjimui ES konstitucinėje sutartyje, kuri turėtų būti baigta svarstyti gruodį. Visai kitokios nuomonės laikosi Ispanija, Lenkija, Portugalija, Airija, Malta, Slovakija, Lietuva ir Čekija, o popiežius Jonas Paulius II netgi organizavo kampaniją, kad krikščionybė būtų paminėta šiame dokumente.
"Religijos klausimas yra esminis, nes pagrindinės asmens sąvokos šaknys Europoje kyla iš krikščionybės", - teigia pasirašiusieji dokumentą, kurį spausdina Paryžiaus dienraštis "Le Monde".
Jie atvirai nereikalauja, kad būtų paminėta religija, tačiau tvirtina, jog krikščionybė yra visuotinio Europos tapatumo šerdis.
"Tikėjimas esmingai ugdė europietiškąją savimonę. Jis figūravo ir konfrontacijose", - rašo veikėjai, turėdami omenyje religinius katalikų ir protestantų karus, vykusius XVI ir XVII amžiuose.
Vienas būdingiausių Europos bruožų, pasak jų, yra iš ano meto religinių kovų gimusi "lanksti takoskyra tarp politikos ir religijos".
"Ši takoskyra pagimdė nuolatinį dialogą, kuris dabar yra mūsų bendrojo paveldo dalis", - rašo politikai ir intelektualai. Tokiu būdu Europa turi dvigubą humanistinių ir krikščioniškųjų vertybių paveldą, kuris, anot jų, yra "neatskiriama" Senojo žemyno dalis.
Be jau trijų minėtų kadenciją baigusių prezidentų, šį kreipimąsi pasirašė buvę Prancūzijos, Italijos ir Graikijos ministrai pirmininkai Raymondas Barreas (Remonas Baras), Emilio Colombo (Emilijus Kolombas) ir Konstantinas Micotakis (Constantine Mitsotakis), taip pat buvęs Austrijos kancleris Franzas Vranitzsky (Francas Vranickis).
Po kreipimusi yra ir Nobelio premijos laureatų - žydų kilmės vengrų rašytojo Imres Kerteszo (Imrės Kerteso) ir italų fiziko Carlo Rubbio (Karlo Rubijaus) - parašai.
