KT pranešė, jog ketvirtadienį priėmė grupės Seimo narių prašymą ištirti atitinkamų Prezidento rinkimų, Seimo rinkimų, Rinkimų į Europos Parlamentą, Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymų nuostatų atitiktį Konstitucijai.
Pareiškėjų vertinimu, reikalavimai kandidatams susimokėti rinkimų užstatą faktiškai įtvirtina turto cenzą rinkimuose, nes asmens dalyvavimas juose yra tiesiogiai susiejamas su tuo, ar jis išgali susimokėti rinkimų užstatą.
Pasak teikėjų, rinkimų įstatymais numatyti reikalavimai dėl užstato numato papildomus reikalavimus kandidatams šalia Konstitucijoje numatytų, kuriuos turi atitikti asmuo, kad galėtų būti renkamas prezidentu, Seimo nariu, ar Europos Parlamento nariu, o tai esą prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.
Konstitucija į Seimą ir prezidentus kandidatuoti leidžia Lietuvos piliečiams, nesusijusiems priesaika su kita valstybe, sulaukusiems numatyto amžiaus.
Tuo tarpu kitais įstatymais numatyta, jog pretendentai kandidatuoti rinkimuose turi sumokėti užstatą, kuris grąžinamas, jei asmuo surenka numatytą skaičių rinkėjų balsų.
Rinkimų užstatas vienam kandidatui į Seimo narius įregistruoti vienmandatėje rinkimų apygardoje yra lygus paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VMDU) 1 dydžiui, kandidatui į prezidentus - 5 VMDU.
Partijos keldamos sąrašą rinkimuose moka 20 VMDU užstatą.
Priėmus šį prašymą Konstituciniame Teisme nagrinėjimo laukia 75 prašymai, iš kurių du - dėl Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo konstitucingumo.
