Programoje numatoma įsteigti nuolat veikiančią antikorupcijos komisiją iš politikų ir visuomenės veikėjų, savivaldybėje įkurti vidaus ir išorės audito tarnybas, kurios kontroliuotų vietos valdžios tarnautojų veiksmus. Taip pat ketinama sukurti nuolatinę policijos pareigūnų, profesinių sąjungų, Prekybos, pramonės ir amatų rūmų bei kitų visuomeninių organizacijų narių konsultacinę tarybą, glaudžiau bendradarbiauti su Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Savivaldybėje ketinama įkurti ir anoniminio pasitikėjimo telefoną, kuriuo gyventojai galėtų pranešti apie pasitaikiusius korupcijos atvejus savivaldybės administracijoje ar savivaldybės įmonėse.
Pagal programa planuojama atlikti sociologinius tyrimus, kuriuose žmonės pareikštų nuomonę apie korupcijos paplitimą Kaune.
"Dabar turime tik trejų metų senumo apklausos rezultatus ir tai tik visos šalies mastu, tačiau mes norėtume, kad būtų žinoma ir kauniečių nuomonė apie korupcijos paplitimą savivaldybėje, be to, tai parodytų, ar antikorupcinė programa yra efektyvi", - kalbėjo K.Starkevičius.
Vicemero teigimu, programos įgyvendinimui dvejus metus kasmet iš miesto biudžeto reikėtų skirti po 50 tūkst. litų. Programa turės būti pradėta įgyvendinti nuo kitų metų pradžios.
Pagal organizacijos "Transparency International" skyriaus Lietuvoje 2000 metų ataskaitą "Ar Lietuva nori skaidrumo?" labiausiai korumpuotos institucijos Lietuvoje, gyventojų nuomone, yra policija (49 proc. taip manančių apklaustųjų), didžiosios kompanijos (48 proc.), muitinė (47 proc.), prokuratūra (47 proc.), Seimas (45 proc.), Vyriausybė (45 proc.), savivaldybės (41 proc.), teismai (39 proc.).
Kauno vicemero nuomone, remiantis minėta apklausa, antikorupcinės programos įgyvendinimą bus galima laikyti sėkmingu, jei apklaustųjų gyventojų, tikinčių, jog miesto savivaldybė yra korumpuota, sumažės nuo 41 proc. iki 31 proc.
Pasak K.Starkevičiaus, jokių patikimų duomenų apie korupcijos lygį miesto savivaldybėje kol kas nėra.
