aA
Prezidentūrą sudrebinusį skandalą tirianti parlamentinė komisija gavo įrodymų, jog prezidento Rolando Pakso patarėjai palaikė ryšius su abejotinos reputacijos asmenimis.
Remigijus Ačas
Remigijus Ačas
© ELTA
"Kai kurie prezidento patarėjai tikrai turėjo kontaktų su abejotinos reputacijos asmenimis. <...> (Kontaktai buvo - BNS) su ponu Remigijumi Aču tikrai, su kitais dar nustatinėjami", - žurnalistams sakė komisijos pirmininkas Aloyzas Sakalas.

Šiuos kontaktus pirmininkas pavadino "artimais". R.Ačas ėjo prezidento patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pareigas. Kilus skandalui, jis buvo nušalintas nuo pareigų.

Komisija trečiadienį išklausė slaptų pokalbių, kuriuose skamba R.Ačo pažįstamos Renatos Smailytės balsas. "Ji buvo tarpininkė, bandydama užmegzti ryšius tarp nusikalstamų struktūrų ir valdžios, ji tai sėkmingai darydavo", - sakė A.Sakalas.

Komisijos pirmininkas taip pat pareiškė, jog "nustatyti nusikalstamų struktūrų atstovų bandymai pakeisti Valstybės saugumo departamento vadovą".

Paklaustas, ar nusikalstamų struktūrų atstovai bandė daryti įtaką prezidentui tiesiogiai ar per jo patarėjus, A.Sakalas sakė, jog prezidento patarėjams tokia įtaka "tikrai buvo daroma".

"Komisija nenustatinėjo, ar prezidentas nusprendė keisti saugumo vadovą patarėjų patartas, ar jį šventoji dvasia apšvietė", - sakė A.Sakalas.

"Jeigu patarėjai pataria prezidentui, o patarėjams pataria kažkas, neatmestina, jog prezidentas susiformuoja atitinkamą nuomonę", - sakė komisijos pirmininkas.

A.Sakalo teigimu, komisija dar nustatinės, "ar prezidentas žinojo apie savo patarėjų kontaktus".

Komisijos pirmininkas teigė, jog parlamentarai taip pat gavo informacijos, patvirtinančios, jog Lietuvoje buvo vykdomos finansinės operacijos, įskaitant ir kontrabandą, iš kurių buvo finansuojami tarptautiniai teroristai.

"Mums buvo pateikti oficialūs duomenys, jog tikrai yra tarptautinio terorizmo finansavimas iš Lietuvos pusės", - sakė komisijos pirmininkas.

"Į tas kontrabandines operacijas yra įsivėlę pakankamai daug žinomų žmonių iš nusikalstamų struktūrų ir valdininkų", - pažymėjo jis, tačiau nenorėjo atskleisti valdininkų pavardžių.

Taip pat komisijai buvo pateikta informacija apie "priešiškų užsienio specialiųjų tarnybų" bandymus ieškoti kontaktų valdžios sluoksniuose.

Komisija, pasak jos, pirmininko gavo "daug faktų", įrodančių neteisėtus bandymus daryti įtaką stambių objektų, tokių kaip "Alita" ir "Stumbras" privatizavimui, sudaryti išskirtines sąlygas verslui ir įtakoti konkursus.

A.Sakalo teigimu, "tikrai matosi nusikalstamų struktūrų įtaka, kaip jie bandė paveikti privatizavimą". "Yra nustatyta Anzorio Aksentjevo-Kikališvili vieta ir jo santykiai su kitais žmonėmis, kaip jis veikdavo per kitus žmones mūsų valdininkus", - sakė komisijos pirmininkas.

Rusijos pilietis A.Aksentjevas-Kikališvilis yra siejamas su prieštaringai vertinama organizacija "Asociacija XXI vek". Kelios valstybės, tarp jų JAV ir neseniai Lietuva, paskelbė A.Aksentjevą-Kikališvilį nepageidaujamu asmeniu.

Komisija pajuto spaudimą

Antrą savaitę dirbanti parlamentinė komisija pajuto bandymus įtakoti jos sprendimą iš šalies, todėl, kaip teigė A.Sakalas, siūlys Seimui kreiptis dėl to į aukščiausius šalies pareigūnus, taip pat ir prezidentą, jog šie "nekvietinėtų generalinio prokuroro ir Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir nedarytų spaudimo komisijai".

"Kiekvienas toks komentaras yra tam tikras spaudimas", - pažymėjo komisijos pirmininkas.

Po generalinės prokuratūros, VSD ir laikinosios komisijos vadovų susitikimo Seimo pirmininko kabinete, pasak LNK televizijos, apsvarstyta galimybė keisti įstatymus, kurie neapribotų komisijos neviešinti slaptų dokumentų.

Komisijos pirmininką papiktino Aukščiausiojo Teismo pirmininko Vytauto Greičiaus trečiadienį po susitikimo su prezidentu išsakytos abejonės dėl komisijos veiklos krypčių. "Tai yra ne jo ūkis. Jis gali abejoti, ar gerai dirba jo teisėjai. Tokie komentarai yra neleistini", - sakė A.Sakalas.

Antradienį generalinis prokuroras Antanas Klimavičius po susitikimo su prezidentu pasipiktino, jog komisija savo posėdyje klausėsi įrašų, kuriuose skamba prezidento balsas. Anot jo, tokie įrašai turėjo būti iš karto sunaikinti, nes įstatymai draudžia naudoti operatyvines priemones prieš valstybės vadovą.

Reaguodama į tai, parlamentinė tyrimo komisija pavedė Generalinei prokuratūrai ir Valstybės saugumo departamentui nesunaikinti jokių įrašų be komisijos pritarimo. Abejonių dėl įrašo, kuriame skamba prezidento balsas, naudojimo išsakė ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.

A.Sakalas žurnalistams piktinosi, pasak jo "dvigubais standartais", nes anksčiau tiek prokuratūra, tiek ir Aukščiausiasis Teismas pripažino įrodymu slapta darytą buvusio Seimo nario Audriaus Butkevičiaus pokalbio įrašą, nors tuo metu įstatymai draudė slapta klausytis ir parlamentarų.

"Tokiu atveju Aukščiausiasis Teismas turėtų atnaujinti A.Butkevičiaus bylą, išmesti šį įkaltį ir jį išteisinti, jeigu kitų įkalčių nepakanka", - sakė A.Sakalas. Įsigaliojus Seimo priimtai ir prezidento pasirašytai pataisai parlamentinė tyrimo komisija ketvirtadienį ketina surengti pirmąjį viešą posėdį.

Ketvirtadienį posėdyje, pasak A.Sakalo, ketinama apklausti Vilniaus, Šiaulių, Telšių, Palangos miestų vyriausiuosius policijos komisarus ir policijos generalinio komisaro pavaduotoją Romualdą Senovaitį. Stebėti jų apklausą kviečiamas ir policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius.

Taip pat ketvirtadienį ketinama apklausti KAM generalinį inspektorių Česlovą Jezerską, Lietuvos automobilių kelių generalinį direktorių Vytautą Puodžiuką, "Lietuvos energijos" direktorių Rymantą Juozaitį.

Galimas grėsmes nacionaliniam saugumui tirti sudaryta parlamentinė komisija savo išvadas Seimui turi pateikti iki gruodžio 1 dienos.

Komisija suformuota, VSD pateikus pažymą ir kitus duomenis apie įtariamus prezidento aplinkos ryšius su tarptautiniais nusikaltėliais ir ginklų pirkėjais iš terorizmą remiančių šalių.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.