Šių metų pradžioje 59,7 proc. Lietuvos gyventojų nurodė, kad jų šeimos situacija blogėjo, 37,9 proc. sakė, kad ji liko nepakitusi, o 2,4 proc. – gerėjo.
Kad šeimos situacija blogėjo dažniau pripažino vidutinio amžiaus gyventojai, gaunantys mažesnes pajamas arba bedarbiai. Apie šeimos finansinės situacijos pagerėjimą dažniau kalbėjo aukštesnių pajamų atstovai.
Paklausti, kas, jų manymu, laukia rudenį, 46,1 proc. prognozavo šeimos situacijos pablogėjimą, 42,2 proc. planavo, kad niekas nesikeis, o 11,7 proc. laukė pagerėjimo.
Iš tyrimo matyti, kad pesimistiškiau buvo nusiteikę vyresni, žemesnių pajamų gyventojai. Gyvenimo gerėjimo labiau tikėjosi jaunesni, aukštesnių pajamų respondentai.
Inercija ir nusivylimas
Lietuvos mokslų akademijos Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkas, profesorius Aleksandras Vasiliauskas DELFI sakė manantis, kad niūrius lietuvių lūkesčius labiausiai lemia inertiškas mastymas ir politikų veiksmai.
„Žmonės kol kas nejaučia pokyčių rezultatų, tačiau mato tą politinį chaosiuką. Tai kodėl jie turėtų keisti savo nuomonę? Žmogus savo lūkesčius į kitą lygį perorientuoja tada, kai pasikeitimus pajunta realiai. Tada įsisuka spiralė ir lūkesčiai šokteli iš karto. (...) Žmones, be abejo, veikia tai, kad politikų kova dažnai vyksta ne už kažkokius sprendimus, o dėl partinių reikalų, rinkiminių reitingų. Jeigu mūsų politikai pradėtų daugiau strategiškai užsiimti politika, manau, būtų geriau“, – kalbėjo profesorius.
Šiemet Finansų ministerija prognozuoja nedidelį ekonomikos augimą, tačiau viena didžiausių problemų išlieka nedarbo lygis, kuris šiuo metu sudaro maždaug 14 proc.
Niūrios nuotaikos vyrauja
Nedžiugias lietuvių nuotakas atspindi ir Statistikos departamento surinkti duomenys: vasarį apie 2 proc. gyventojų teigė, kad namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, beveik 70 proc. – kad pablogėjo, o maždaug 29 proc. gyventojų manė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per metus nepasikeitė.
Vertindami tikėtinus savo šeimos finansinės padėties pokyčius per artimiausius 12 mėnesių, 9 proc. gyventojų nurodė, kad tikisi pagerėjimo, beveik 46 proc.– pablogėjimo, o 41 proc. manė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius metus nesikeis.
