Kreipdamasis į JT Generalinę Asamblėją G.Bushas teigė, kad JAV vadovaujamas karas pateisino invaziją, kuriai nepritarė Jungtinės Tautos, nes šioje šalyje aptikti įrodymai atskleidė diktatoriaus Sadamo Huseino žiaurumą.
JAV lyderis paragino kitas pasaulio valstybes prisidėti prie Irako atstatymo, tačiau kariai buvo nusivylę, kad prezidentas nė žodžiu neužsiminė apie tai, kada baigsis ilgas jų tarnybos laikas ir nepaliko vilties, kad jie netrukus galės grįžti namo.
"Mes jau šešis mėnesius esame Irake, ir, regis, turėsime čia likti dar tiek pat, - sakė vienas kareivis, vakarieniaudamas dengtoje JAV bazės, įsikūrusios vienuose iš buvusių S.Huseino rūmų, valgykloje. - Štai taip. Viskas jau nutarta, todėl kad ir ką jis pasakytų, mums tai neturi jokios reikšmės".
Amerikos prezidento kalba buvo transliuojama dviejuose televizoriuose, kurie buvo pastatyti vienoje šios palapinės pusėje. Tačiau dauguma karių nusprendė geriau žiūrėti futbolą, kurį rodė kitoje pusėje buvę televizoriai, ar visą savo dėmesį skirti jautienos troškiniui ir ledams.
Kai kurie kareiviai, vis dar jaučiantys nuoskaudą dėl to, kad tarptautinė bendruomenė nepakankamai parėmė karą Irake, svarstė, kodėl G.W.Bushas iš viso nusprendė kreiptis į Jungtines Tautas.
"Asmeniškai man nerūpi, ar JT mums padės, - teigė vienas karininkas. - Jos nebuvo su mumis nei karo pradžioje, nei vėliau. Kodėl dabar mums prireikė jų pagalbos?".
Tačiau kiti kariai pažymėjo, kad juos įkvėpė prezidento kalba, kurios ant Tigro upės krantų įsikūrusioje bazėje jie klausė protarpiais pasigirstant naktį įprastiems minosvaidžių šūviams.
"Malonu matyti, kad mus palaiko visi Amerikos vyriausybės nariai, ir kad mus užgriuvusiais rūpesčiais jie nori pasidalyti su Jungtinėmis Tautomis, - sakė vienas seržantas. - Galbūt tada sulauksime paramos iš viso pasaulio".
