Teko prijungti antrą aparatą
Prieš porą mėnesių generalinis komisaras pakvietė skambinti visus, kurie turi informacijos apie organizuotą nusikalstamumą bei kitokius nusikaltimus.
“Pirmosiomis dienomis fiziškai nebuvo įmanoma pajėgti atsakyti į visus skambučius. Pasižiūri, kad kol su vienu kalbiesi, dar kokius penkis septynis skambučius praleidi. Net nebandžiau skaičiuoti, kiek jų iš viso buvo. Vėliau prie to paties numerio prijungėme dar vieną telefono aparatą. Jei aš kalbėdavau su vienu žmogumi, kitas pareigūnas atsiliepdavo į antrą skambutį”, - pasakojo V.Grigaravičius.
Pasak policijos vadovo, priešingai nei skambinant anoniminiais pasitikėjimo telefonais, didžioji dalis skambinusiųjų jam prisistatydavo, tačiau dažniausiai iškeldavo vieną sąlygą, kad pateiktos informacijos nebūtų pavesta tirti vietinei policijai. Be pranešimų apie nusikaltimus generaliniam komisarui tekdavo išklausyti ir skundų policijos veikla, prašymų paspartinti vieną ar kitą su skambinusiuoju susijusį tyrimą, iš naujo įvertinti jau priimtą pavaldinių sprendimą.
“Po kai kurių skambučių prasidėjo tyrimai, kuriems užbaigti dar reikės laiko. Yra jau ir atskleistų nusikaltimų”, - sakė policijos vadovas.
Paklaustas, kaip vertina policijos departamento pasitikėjimo telefonų efektyvumą, V.Grigaravičius sakė apgailestaująs, kad sulaukiama nedaug skambučių, tačiau tvirtino, kad šių telefonų atsisakyti tikrai neplanuojama.
Mažai naudingos informacijos
Vadinamuosius pasitikėjimo telefonus jau ne vienerius metus turi beveik visos teisėsaugos institucijos, tačiau darbo dėl to joms smarkiai nepagausėjo.
Vienur šie telefonai skamba tik porą kartų per dieną, kitur - vos kartą per mėnesį. O ir tarp šių negausių skambučių ne itin daug tokių, kurie verstų suklusti pareigūnus.
“Vieni skambina tik tam, kad visokių nesąmonių prišnekėtų, kiti - kad pademonstruotų, kokių keiksmažodžių moka, treti bando juokauti, ketvirti paskambina ir mano, kad mums labai pasitarnavo, bet jų suteikta informacija tokia abstrakti, kad su ja nieko nenuveiksi. Tačiau atmetus visus šiuos atvejus vis tik lieka dar ir tokių skambučių, po kurių prasideda sėkmingi tyrimai ir išaiškinami nusikaltimai”, - tvirtina Lietuvos kriminalinės policijos biuro (KPB) vyresnysis komisaras Algis Kvainickas.
Galima informuoti ir elektroniniu paštu
Viena iš galimų priežasčių, kodėl anoniminės pasitikėjimo linijos nėra populiarios tarp šalies gyventojų, gali būti ta, kad staiga prireikus gali tekti ilgokai paieškoti reikiamo numerio. Nebent praversi reikiamos įstaigos duris ir pasidairysi skelbimų lentos. Retkarčiais šie numeriai dar primenami spaudos leidinių puslapiuose. Tiesa, visų tarnybų telefonus galima greitai rasti internete - jie skelbiami šių įstaigų tinklapių tituliniuose puslapiuose - bet juk internetas kol kas prieinamas tik mažiau nei pusei piliečių.
Policijos departamento (PD) interneto tinklapyje skelbiami net trys telefono numeriai, kuriais paskambinęs asmuo gali anonimiškai pranešti apie jam žinomus vykdomus ar įvykdytus nusikaltimus ar teisės pažeidimus. Be bendrojo, yra du specializuoti - KPB Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybos (ONTT) ir nemokamas Narkotikų kontrolės valdybos (NKV) telefonai.
Tame pačiame tinklapyje galima sužinoti ir 24-ių teritorinių policijos komisariatų anoniminius telefonus. Kaunas šiame sąraše pasižymi tuo, kad nurodyti net trys telefonai (vyriausiojo komisaro priimamojo, ONTT ir Autotransporto vagysčių tyrimo skyriaus), kuriais paskambinusiajam garantuojamas anonimiškumas.
Pasitikėjimo telefonus taip pat turi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) ir Muitinės departamentas (MD) bei kai kurių šių tarnybų teritoriniai padaliniai.
Išvardytos įstaigos kviečia informaciją teikti ir elektroniniu paštu. Į STT jūsų informacija gali patekti, net jei neturite nuosavo elektroninio pašto adreso - pakanka pasinaudoti tinklapyje esančia laiško siuntimo forma, tačiau ši galimybė ir vėlgi prieinama tik tiems, kam nesvetimos internetinės technologijos.
Daugiausiai pranešimų - apie pilstuką
Per pirmąjį pusmetį bendruoju PD pasitikėjimo telefono numeriu gauta tik 114 gyventojų pranešimų ir skundų. 16 iš skambinusiųjų nebrangino savo anonimiškumo ir nebijojo prisistatyti. Šiemet jaučiamas smarkus skambučių atoslūgis, nes pernai per tą patį laikotarpį sulaukta 214 skambučių.
Pasak PD Policijos informacijos skyriaus vyresniojo komisaro Artūro Kedavičiaus, jau kelintus metus iš eilės pasitikėjimo telefonu dažniausiai pranešama apie pilstuko ir naminės degtinės gamybą bei pardavinėjimą. Antroje vietoje - informacija apie narkotikų platinimą, o trečioje - skundai policijos pareigūnų veiksmais. Pasitvirtino tik kas ketvirtas penktas pranešimas.
Dalis pranešimų iškrenta už policijos kompetencijos ribų, todėl persiunčiami kitoms tarnyboms. Štai šių metų pradžioje buvo gauti trys pranešimai apie vagiamą elektros energiją. Apie tai buvo informuoti Vilniaus elektros tinklai, kurie patikrino ir išsiaiškino, kad pranešėjai sakė tiesą - vienas iš kaltininkų, sugadinęs elektros skaitiklį, buvo priverstas sumokėti daugiau nei 3 tūkst. litų.
FNTT šiemet sulaukė 53 skambučių pasitikėjimo telefonu. Pareigūnams prisistatė tik 5 informatoriai. Deja, daugelis skambinusiųjų į šią tarnybą, galima sakyti, supainiojo adresus, nes FNTT turėjo net 30 pranešimų persiųsti kitoms tarnyboms, kadangi jie nebuvo susiję su šios institucijos veiklos sritimi. O ir likę pranešimai nepadėjo FNTT atskleisti nė vienos milijoninės aferos.
“Pasitvirtina tik menka dalis gaunamos informacijos, o ir ta pati - visokia smulkmė. Dažniausiai tokiu būdu išaiškintiems pažeidėjams galima tik surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Jei neklystu, po anoniminių pranešimų nebuvo pradėtas nė vienas ikiteisminis tyrimas”, - “Kauno dienai” sakė FNTT Organizacinio skyriaus komisarė Vera Sorokina.
Prašo paaiškinti muitų taisykles
“Skambučių dažnumas neprognozuojamas. Vieną mėnesį mums paskambina tris keturis kartus, o kitą mėnesį nesulaukiame nė vieno skambučio. Pranešimų padaugėja tik tuomet, kai pasitaikius progai telefono numeris paskelbiamas spaudoje ar per radiją”, - sakė VSAT Informacijos analizės skyriaus vyresnysis specialistas Rokas Pukinskas.
Nemokamu VSAT pasitikėjimo telefonu dažniausiai pranešama apie kontrabandos gabenimo atvejus arba pasieniečių piktnaudžiavimą tarnyba. “Tikrai būna tokių skambučių, po kurių iškeliamos baudžiamosios bylos”, - tvirtino R.Pukinskas.
Jis atkreipė dėmesį į tai, kad norintieji pasiskųsti dėl pasieniečių veiksmų nebūtinai turi žinoti jų pavardes. “Kiekvienas pareigūnas tarnybos metu privalo segėti ženklą. Jei jis neprisistato, pakanka įsidėmėti keturženklį numerį, esantį ant ženklo. Vienas užsienio pilietis taip ir pasielgė. Vėliau prasižengusio pareigūnų atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas”, - sakė R.Pukinskas.
MD kasdien sulaukia maždaug vieno dviejų skambučių pasitikėjimo telefonu. Pasak MD Pažeidimų prevencijos skyriaus viršininko Vitaliaus Vareikio, šiuo numeriu skambinama ir dažniau, tačiau kiti žmonės neketina nieko skųsti, o tiesiog bando pasiteirauti jiems rūpimos informacijos apie muitų taisykles ir procedūras.
Kaip sakė V.Vareikis, skambinantys asmenys suteikia informacijos apie kontrabandą, neteisingą prekių deklaravimą bei netinkamą pareigūnų elgesį ar piktnaudžiavimą. “Dalis pranešimų pasitvirtina, tačiau didelė dalis, aišku, ne”, - sakė V.Vareikis ir pridūrė, kad tik maždaug vienas iš penkių telefonu pateiktų pranešimų pasirodo esąs vertingas.
Kaip tik praėjusią savaitę anoniminio skambintojo suteikta informacija muitininkams padėjo išaiškinti eilinį kontrabandos atvejį traukinyje “Maskva-Kaunas”. Viename iš vagonų po anglių saugykla buvo aptikta slėptuvė, kurioje rasta kvepalų, kompaktinių plokštelių, cigarečių bei alkoholinių gėrimų už daugiau nei 12 tūkst. litų.
