"Jungtinės Tautos yra sukaupusios patyrimą ir žinių, kurie būtini atkuriant šalis, išgyvenusias konfliktus ir karus", - Asamblėjai, kuriai priklauso 191 valstybė, sakė J.Hunte'as, pakeitęs sesijos pirmininko poste čeką Janą Kavaną.
Numatoma, jog per šią sesiją JT šalių atstovai daugiausia dėmesio skirs klausimams, susijusiems su Irako atstatymu ir didesnėmis organizacijos galimybėmis dalyvauti šios Artimųjų Rytų valstybės politiniame, kariniame bei ekonominiame gyvenime.
Nors laikoma, kad JT Generalinės Asamblėjos sprendimai politiniais klausimais atspindi pasaulio bendrijos valią, jie nėra privalomi vykdyti - ne taip, kaip JT Saugumo Tarybos, kurią sudaro 15 valstybių, sprendimai.
JAV prezidentas George'as W.Bushas (Džordžas V.Bušas) prasidedant pernykštei Asamblėjos sesijai kėlė klausimus dėl Jungtinių Tautų sugebėjimo išsaugoti reikšmingumą, jei joms nepavyks įgyvendinti savo rezoliucijų, kuriose Irako buvo reikalaujama nusiginkluoti.
Po pusmečio Jungtinės Valstijos ir jų artima sąjungininkė Didžioji Britanija, pareiškusios, kad Iraką reikia nuginkluoti jėga, be JT mandato pradėjo karą.
Prognozuojama, kad Irako klausimas ir vėl dominuos per kasmetinius, dvi savaites užtruksiančius Asamblėjos bendruosius debatus, kurie prasidės kitą antradienį ir baigsis spalio 3 dieną. Jų metu bus nemažai pompastikos ir kalbų, numatoma surengti šimtus pasaulio lyderių susitikimų bei spaudos konferencijų.
Tikimasi, kad šiemetiniuose debatuose dalyvaus apie 100 valstybių ir vyriausybių vadovų.
