aA
Jau dvi savaitės veikia Švietimo ir mokslo ministerijos inicijuotos akcijos "Mokyklon? Pakeliui!" nemokamas telefonas 800 10118. Per pirmąją savaitę užregistruota daugiau nei 100 pranešimų apie mokyklas nelankančius vaikus, iš viso aptarnauta 500 akcijai skirtų skambučių., sakoma pranešime spaudai.
Telefono kabina
Visiems interesantams nemokamu telefonu yra suteikiama informacija, kur gali kreiptis norintieji sugrįžti į mokyklą, taip pat kontaktiniai duomenys persiunčiami savivaldybių vaikų teisių apsaugos tarnyboms. Švietimo ir mokslo ministerijos sekretorius Alvydas Puodžiukas džiaugiasi, kad visuomenė neliko abejinga iniciatyvai – sulaukta nemažai skambučių, gauta informacijos apie mokyklas nelankančius vaikus.

Per pirmąsias akcijos savaites apie trečdalis skambinusiųjų nurodė konkrečias priežastis, trukdančias vaikams noriai lankyti mokyklas. Skambinantieji prašė labdaros ir paramos, ragino išspręsti problemas kai vaikai yra skriaudžiami bendraamžių; vienas vaikas kreipėsi prašydamas padėti išspręsti jo išsiskyrusių tėvų konfliktą, taip pat klausė patarimo kurią mokyklą jis turėtų lankyti.

Dalį skambučių sudarė atskiroms mokykloms būdingų problemų išsakymas – pavežimai į ir iš mokyklos, remontas,psichologinis klimatas.

„Mokyklos keičiasi, kad būtų artimesnės vaikui tiek atstumu, tiek mokymo dvasia. Mokykla turi būti ne tik žinių namais, ji turi būti ir gėrio, visaverčio visuomenės nario ugdymo židiniu“, - pabrėžė Švietimo ir mokslo ministerijos sekretorius Alvydas Puodžiukas.

Pasak pagrindinio projekto rėmėjo AB „Lietuvos telekomas” atstovės Rūtos Smertinienės, ypač džiugina netikėti, tačiau visuomenei galintys būti pavyzdiniais skambučiai, kai skambina prie šios akcijos norintys prisidėti asmenys ir siūlo suteikti paramą ne tik daiktais, tačiau ir pvz. tam tikrą laiką siūlosi padėti kokiam nors vaikui paruošti pamokas, kad jis galėtų pasivyti bendramokslius.

Kol kas tokie skambučiai yra vienetiniai, tačiau jie teikia vilties, kad visuomenė yra neabejinga jaunuomenei ir gali suteikti paramą įvairiomis formomis.

Patys nori sugrįžti į mokyklą

Vis dėlto aktyviausi skambintojai buvo patys jaunuoliai, kurie metė ar buvo priversti mesti mokyklą ir norėtų grįžti mokytis. Su jais susisiekus buvo siūlyta lankyti artimiausias jaunimo mokyklas, kur jie galėtų įgyti pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą.

„Jaunimo mokyklos – tai palyginti naujo tipo mokyklos, kurios padeda moksleiviams dėl įvairių priežasčių negalintiems lankyti įprastos mokyklos „neiškristi“ iš mokymo sistemos. Šiose mokyklose ir mažiau motyvuotas moksleivis randa sau priimtiną mokymosi būdą”, - akcentavo A. Puodžiukas.

Lietuvos savivaldybių švietimo skyrių duomenimis, mokyklų nelanko apie 550 vaikų, tuo tarpu statistikos departamento duomenimis, tokių vaikų šalyje galėtų būti iki 5.000. Švietimo ir mokslo ministerija stengdamasi sudaryti geresnes sąlygas bei paskatinti kuo didesnę dalį jaunimo įgyti išsilavinimą įgyvendina nemažai įvairių projektų.

Mokyklose įvesti socialinių pedagogų etatai, įgyvendinama moksleivių pavėžėjimo programa “Geltonasis autobusas”. Taip pat mokyklos organizuoja popamokinę veiklą, vaikai iš socialiai remtinų šeimų gauna nemokamą maitinimą.

Praėjusių metų pabaigoje suteikti asmens kodai visiems mokyklinio amžiaus vaikams. Šiuo metu parengta moksleivių duomenų bazė, kuri derinama su gyventojų registro ir statistikos departamento duomenų bazėmis. Tuo pačiu paaiškės ir tikslus mokyklas nelankančių vaikų skaičius.

Švietimo ir mokslo ministerija siekia ir glaudesnio bendradarbiavimo su visuomene, bendruomenėmis bei įvairiais socialiniais partneriais. Norėdama ugdyti visuomenės pilietiškumą bei atsakomybę už kiekvieną visuomenės narį subūrė partnerių iniciatyvinę grupę ir organizuoja akciją „Mokyklon? Pakeliui!“.

Akcijos “Mokyklon? Pakeliui!” tikslas – paskatinti visuomenę prisidėti pritraukiant į mokyklą jos nelankančius arba ne nuolat lankančius vaikus. Tik visuomenės aktyvumo dėka akcija pasieks savo tikslą, t.y. vaikai pajus neformalų aplinkinių dėmesį bei rūpestį.

Akcija vyks iki spalio 31 d.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.