Mero mintis dėl žmonių užimtumo, švietimo ir kultūrinimo, be abejo, teisinga. Aš tik pridurčiau, kad perpildytų kalėjimų ir nusikaltimų prevencijos argumentai taip pat pasitelkiami kalbant ir apie sporto mokyklų kūrimą bei esamų bazių išsaugojimą.
Todėl aš ir dar apie 500 sportininkų bei vaikų, kurie treniravosi Lazdynų baseine, šį kartą meru negalime tikėti. Savivaldybė čia sportavusiems vaikams per metus skirdavo mažiau nei pusę milijono litų. Tiek pinigų neužteko, kad baseinas išsilaikytų ir netaptų avarinės būklės.
O dabar apie tai, kam iš tiesų gali būti reikalinga dar viena kultūros renginius mieste organizuosianti viešoji įstaiga ir kur iš tikrųjų sugrįš jon įdėti milijonai.
Ar apskritai nėra galimybės savivaldybei renginius organizuoti be tarpininko? Kaip rodo miesto valdžios pasitarimo protokolas, toks klausimas buvo iškilęs ir Tarybos nariui, mero patarėjui ir jo bendrapartiečiui Povilui Tamošauskui. Tačiau didesnių diskusijų tai nesukėlė: renginių organizatorius reikalingas ir taškas.
Mes pasvarstykime, ką gi konkrečiai gali nuveikti penkių žmonių įstaigos kolektyvas, organizuodamas, pavyzdžiui, Kalėdų šventę Vilniuje. Žinome, kad žiemos šventes jau kelinti metai iš eilės rengia konkursus laimėjusios privačios bendrovės. Jų sandėliuose laikomos miestą puošiančios girliandos, Kalėdų eglučių konstrukcijos.
Ar savivaldybės įstaigėlė pirks naujus švenčių atributus? Greičiausiai ne. Bus samdomos tos pačios bendrovės, tik pinigai jau keliaus per tarpininkų rankas. „Čia įdėti pinigai sugrįžta...“
Matyt todėl ir reikalingi du tokie tarpininkai – liberalcentristams „festivaliai“, konservatoriams – „šventės“. Didžiausia šventė, kurią šioms partijoms „surengs“ šios įstaigėlės – 2011 metų savivaldos rinkimai.
