Nusileido tik dėl nuomos dydžio
Prieš penkerius metus, kai Varšuvai vadovavo dabartinis Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis, o Vilniui – Artūras Zuokas, buvo sutarta abiejuose miestuose skirti patalpas tautinių mažumų bendruomenėms. Lenkijos lietuviai ir Lietuvos lenkai turėjo mokėti tik už komunalines paslaugas, o patalpomis galėjo naudotis nemokamai.
Kaip sutarta 2004-ųjų pabaigoje, Lietuvių bendruomenės skyrius Varšuvoje gavo 59 kv. m ploto patalpas centrinėje šio miesto dalyje, o Lietuvos lenkai – 190 kv. m ploto patalpas sostinės Pylimo gatvėje. Čia įsikūrė Vilniaus lenkų sąjunga.
Anot Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkės Irenos Gasperavičiūtės, toks susitarimas galiojo iki šių metų pradžios, o tuomet Varšuvos valdžia nurodė pradėti mokėti nuomą.
Lietuviai paprašė pratęsti ligtolinį susitarimą, bet gavo neigiamą atsakymą. Net diplomatams nepavyko perkalbėti nei pačios Varšuvos merės, nei kitų valdžios atstovų, nei Vidaus reikalų ministerijos, kuriai pavesta kuruoti tautinių mažumų klausimus. Bendruomenė sulaukė vienintelės nuolaidos – mėnesinis nuomos mokestis sumažintas nuo 12 iki 4 zlotų už 1 kv. m.
„Mums tai yra didelis apsunkinimas. Suma nėra labai didelė – per metus gaunasi 7-8 tūkst. zlotų, bet juos reikia iš kažkur paimti. Neturime iš kur gauti tiek lėšų, todėl svarstome, gal visai atsisakyti būstinės“, - DELFI sakė I. Gasperavičiūtė.
Lietuviai jaučia skriaudą, kadangi Vilniuje gerokai didesnėmis patalpomis nemokamai naudojasi organizacija, atstovaujanti didelei tautinei bendruomenei, o Varšuvos lietuvių bendruomenė, Vinco Kudirkos įsteigta dar 1888 m., nedidelė, ją sudaro daugiausia studentai ir pensinio amžiaus žmonės. Čia vykstančiuose renginiuose apsilankę žmonės skundžiasi, kad tenka stovėti susigrūdus.
Patalpų nuomos klausimas buvo keltas ir per abiejų šalių premjerų susitikimą. Lenkijos vyriausybės vadovas Donaldas Tuskas esą pasiūlė lietuviams sąskaitą už nuomą persiųsti jam ir pažadėjo apmokėti.
Kol kas sutarta, kad išlaidas už nuomą padengs Lenkijos vidaus reikalų ministerija iš biudžeto lėšų, skirtų lietuvių bendruomenei. Tačiau tai reiškia, kad mažiau pinigų lieka kitai išeivių veiklai. Jei bus priimtas toks sprendimas, bendruomenei greičiausiai teks atsisakyti kai kurių iki šiol planuotų projektų.
Pinigų skiria Lenkija
Pagal savivaldybių susitarimą, Vilniaus lenkų sąjunga gavo patalpas sostinės Pylimo gatvėje greta „Kiaušinio“ skulptūros, prie sankirtos su Šv. Stepono ir Raugyklos gatvėmis. Sąjungos pirmininkė Alicja Petrovič DELFI patvirtino, kad už savivaldybės skirtų patalpų nuomą nemoka. Tačiau lėšų tenka atseikėti ne tik už komunalines paslaugas, bet ir remontą.
„Pastatas senas, į remontą reikia dėti ir dėti pinigus. Pavyzdžiui, stogą klojome. Viskas brangiai kainuoja. Jei ne Lenkija, visai pražūtume“, - skundėsi pašnekovė.
Anot jos, pinigų kai kurioms išlaidoms skiria Lenkijos Senatas. Pinigų esą būtų galima gauti ir daugiau, jei patalpos būtų bendruomenės nuosavybė, o ne skirtos pagal panaudos sutartį: „Jei būtų mūsų, galėtume atlikti rimtesnį remontą. Be to, kadangi esame senamiestyje, reikia atitikti įvairius reikalavimus. Pavyzdžiui, langai turi būti ne plastikiniai, o mediniai.“
