„Kad mes žinotume, nuo kurio momento, nuo kokių objektyvių sąlygų, o ne nuo kieno nors pasakymo, krizė pasibaigs. Gerbiamas premjeras pasakė, jūs ir patikėjote... Krizė niekad nesibaigs, jeigu jie nenorės. Todėl šiuo atveju mes norime, kad tai būtų nustatyta konkrečiai“, - po susitikimo su I. Degutiene sakė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Aleksas Bružas.
Pasak jo, Vyriausybė turėtų pasitelkti bendrojo vidaus produkto (BVP), pragyvenimo lygio, biudžeto deficito bei kitus rodiklius, kurie signalizuos, jog šalies ekonomika atsigauna. A. Bružas teigia suprantąs, kad kai konsoliduotas biudžeto deficitas siekia 9,5 proc., kalbėti apie atlyginimų kėlimą yra kvaila, bet, anot jo, kai deficitas sumažės iki 4 proc., tuomet diskusijos šiuo klausimu jau gali būti pradedamos.
„Mes norėtumėme, kad Vyriausybės lygyje su profsąjungomis būtų pasirašytas susitarimas, kokiomis sąlygomis programa bus atnaujinama. Mes nesakome, kad šiandien ar rytoj, bet turi būti nustatyti rodikliai, kuriais remiantis būtų galima atnaujinti Ilgalaikės darbo užmokesčio programos vykdymą“, - pridūrė pedagogų profsąjungos vadovas.
Be aiškios krizės baigties rodiklių patvirtinimo, pedagogai Seimo pirmininkei išdėstė ir kitų prašymų. Jie norėtų, kad mokinio krepšelio lėšų nebūtų galima naudoti su ugdymo procesu nesusijusioms reikmėms, pavyzdžiui, brandos egzaminų organizavimui, mokyklų išorės auditui ar profesiniams moduliams rengti.
Pasak A. Bružo, pastaruoju metu savivaldybėse, kurios kontroliuoja mokinio krepšelio lėšas, yra kilęs chaosas ir pinigai naudojami įvairiai
Mokytojai taip pat nenorėtų, kad ateityje jiems būtų ilginamas pensinis amžius, mat mąstydami, kaip gelbėti „Sodrą“ politikai svarsto apie galimybę įtvirtinti vėlesnę senatvę. Šiuo metu vyrų pensinis amžius siekia 62,5 metus, o moterų – 60 metų.
