Išeities ieškos šviečiant pavasario saulei
Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus apskrities viršininko administracija dar vasarą kalbėjosi apie šią problemą. Sostinės valdžia pasiūlė skirti sklypą, kur įsikūręs taboras, jai, kad savo ruožtu galėtų perleisti žemę romų bendruomenei. Kartu buvo iškelta sąlyga – nugriauti čia pasistatytus namus ir įsikurti vagonėliuose.
Buvo galvojama tabore įrengti 50 vienodų namelių, pritaikytų gyventi ir šaltu oru. Jie šiuo metu kainuoja po 25 tūkst. Lt. Kadangi miestas tiek lėšų neturi, sumanyta parengti specialią programą ir prašyti finansavimo iš Europos Sąjungos. Pirminiais paskaičiavimais, nameliai ir teritorijos sutvarkymas atsieitų kelis milijonus litų.
Šiuo metu taboras – apie 500 žmonių – įsikūręs dviejuose valstybinės žemės sklypuose – 1,2 ha ir 6,4 ha ploto, kur anksčiau buvo rėžiniai kaimai. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pernai balandį čia, adresu S. Dariaus ir S. Girėno g. 185, buvo 139 statiniai (43 gyvenamieji pastatai, pagalbiniai pastatai ir inžineriniai statiniai). Daugumos pastatų teisinė registracija nesutvarkyta, žemės valdymas neįteisintas, patys namai pastatyti neturint reikiamų dokumentų.
Pasak Vilniaus miesto vicemero Stanislovo Šriūbėno, romų atstovai iki šiol nepateikė atsakymo, ar sutiktų, jei miestas rastų finansinių galimybių įrengti vagonėlius, nugriauti dabartinius būstus. „Paprašėme raštiškai pasakyti, bet jie nutilo, - DELFI sakė jis. - Mūsų geri norai sustojo ir šiuo metu niekas nedaroma. Apskričiai buvo perduoti raštai, bet mes negalime jos šturmuoti su prašymu leisti savivaldybei valdyti žemę. Jei jie (romai – DELFI) nenori patys...“
S. Šriūbėno žodžiais, jei Vilniaus apskrities viršininko administracija pažadėtų rytoj suteikti panaudai sklypą, savivaldybė nežinotų, ką su juo daryti. Esą patys valdininkai įteisinti namelių negali.
Sostinės valdžia šiuo klausimu kalbėjosi su keliais romų atstovais, tačiau vienas esą sako balta, kitas – juoda. „Viskas nukeliama pavasariui – kai saulutė pradės šviesti“, - apibendrino vicemeras.
Bijo būti išvaryti ir iš vagonėlių
Lietuvos romų bendrijos „Čigonų laužas" pirmininku Josifo Tyčinos teigimu, savivaldybei buvo perduota taboro gyventojų nuomonė. Esą tik mažiau nei pusė jų sutiktų, kad dabartinius būstus pakeistų vagonėliai.
„Žmonės nesutinka su savivaldybės pasiūlymu. Jis neatrodo protingas. Bus dar daugiau netikrumo – mus gali tiesiog išvaryti. Jei varo iš nelegalių namukų, kuriuos žmonės pasistatė už savo pinigus, kas būtų, jei apsigyventume vagonėliuose, kuriuos nupirks savivaldybė? Juk vieną dieną pasakys: išeikite, kur norite“, - piktinosi jis.
Anot J. Tyčinos, pirmiausiai reikėtų teisiškai sutvarkyti žemės klausimus, parengti detalius planus ir pastatyti naujus namus su komunaliniais patogumais. Kai kurie romai esą būtų finansiškai pajėgūs patys pasistatyti tokius būstus.
„Tiesą sakant, aš ir mūsų žmonės jau nebetikime, kad kas nors išsispręs. Problema tęsiasi jau daug metų. Gal po 20 metų situacija ir pasikeis“, - DELFI kalbėjo bendrijos vadovas.
Romai yra paprašę savivaldybės skirti 10-50 ha žemės sklypą, kuriame norėtų užsiimti gyvulininkyste ir kitu verslu, o prieš keletą metų tabore pastatytame ir nebenaudojamame policijos namelyje leisti įsirengti kebabinę. Anot S. Šriūbėno, savivaldybė sutiko patenkinti pastarąjį prašymą: „Tegul kepa kebabus, tik paprašėme garantinio rašto, kad ten nebūtų rūkoma „žolė“, vartojami kiti narkotikai.“
Anksčiau vicemeras teigė, jog nepavykus gauti žemės panaudos teise, greičiausiai liks dabartinė situacija, tik savivaldybė esą bandys šiek tiek patvarkyti kelius, infrastruktūrą ir užkirsti kelią naujų neteisėtų namelių statybai, o dabartinius palikti ramybėje.
Patogumai tabore – ne visiems prieinama prabanga
Seimo kontrolierė Virginija Pilipavičienė, tyrusi ne vieną romų skundą dėl valdininkų, teigė žinanti, kad sostinės valdžiai sunkiai sekasi spręsti neįteisintų namų ir sklypų klausimus. „Vilniaus miesto savivaldybė galėtų dar kartą paraginti romus išsakyti savo poziciją šiuo klausimu ir bandyti toliau aktyviai bendrauti bei derėtis, sprendžiant opias romų būsto problemas“, - DELFI sakė ji.
Prieš kurį laiką V. Pilipavičienė pasiūlė įteisinti romų statinius, mat dauguma jų nesutiktų kraustytis net į socialinį būstą. Neteisėtai tabore gyvenantys romai daugiau nei prieš pusę amžiaus gavo leidimą iš Vilniaus Vykdomojo komiteto įsikurti būtent toje vietoje.
Beje, nors formaliai jie iki šiol yra nelegalai, tai nesutrukdė valdžiai investuoti dešimtis tūkstančių litų į gyvenvietę. Prieš keletą metų čia buvo pastatytas sanitarijos-higienos centras, pastatyti šiukšlių konteineriai, aptvarkyti privažiavimo keliai ir gatvės, suremontuotos sporto ir vaikų žaidimų aikštelės, įrengtos dvi šalto vandens kolonėlės, 20 žibintų.
Tiesa, daugelio romų buitinės sąlygos – nepavydėtinos: namai neatitinka elementarių higienos reikalavimų, vanduo tiekiamas iš kolonėlių, elektra daugeliui dėl skolų atjungta, buitinių atliekų konteineriai perpildyti. Dauguma namelių neturi elektros, tik dalyje yra dujų balionai, visi šildomi kieto kuro krosnimis, veikia tik viena vandens kolonėlė, miesto kanalizacijos ir vietinio nuotėkų šulinio nėra, 53 namelių gyventojai naudojasi lauko tualetu.
