aA
Vis daugiau Lietuvos gyventojų remia šalies narystę Europos Sąjungoje (ES), tačiau eurošalininkų balsų neužtektų, jeigu artimiausiu metu būtų surengtas referendumas dėl Lietuvos įstojimo į ES, rodo apklausa.
EU
Kovo mėnesį keturiose Vidurio Europos šalyse buvo atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos, kuriose buvo klausiama apie požiūrį į narystę ES. Apklausos, kurią Lietuvoje atliko visuomenės nuomonės tyrimų centras "Vilmorus", rezultatus, penktadienį paskelbė dienraštis "Lietuvos rytas".

Į klausimą apie tai, kaip balsuotų referendumo dėl stojimo į ES metu, 49 proc. apklaustųjų Lietuvoje atsakė teigiamai, neigiamai - 25 procentai.

Pagal Lietuvos įstatymus referendumo nuostata laimi, kai už ją balsuoja daugiau kaip pusė visų registruotų rinkėjų. Mažiausiai iš apklaustų šalių euroskeptikų yra Vengrijoje - tik 15 proc., net 65 proc. vengrų referendume balsuotų teigiamai.

Daugiausia euroskeptikų Lenkijoje - 30 proc., tačiau, jei Lenkijoje artimiausiu metu būtų surengtas referendumas dėl stojimo į ES, teigiamai balsuotų 55 proc. apklaustųjų. Mažiausiai eurošalininkų yra Čekijoje - 45 proc., o euroskeptikų - 24 procentai.

Kaip rodo apklausa, Lietuvoje, Lenkijoje ir Čekijoje pastebimas vienas bendras dalykas - vienam euroskeptikui tenka du eurošalininkai. Lietuvoje daugiau eurošalininkų yra tarp jaunesnių, išsilavinusių, daugiau uždirbančių miestų gyventojų.

Kategoriškiausių euroskeptikų Lietuvoje ("niekada neturi stoti į ES") yra tik 13 procentų. Kiti euroskeptikai, kurie šiuo metu referendume balsuotų "prieš", tiesiog nurodo vėlesnes stojimo datas, kai Lietuva būtų geriau pasiruošusi, kai bus aiškios stojimo sąlygos.

Į klausimą, ar šalis pirma turėtų modernizuoti savo ekonomiką, o tik po to stoti į ES, teigiamai atsakė dauguma lenkų (62 proc.), ir lietuvių (56 proc.), tokios pozicijos šalininkų daugiau ir Vengrijoje (44 proc.).

25 proc. apklaustųjų Lietuvoje, daugiausia kaimo žmonės, mano, kad Lietuva bus naudinga Europos Sąjungai. 29 proc. respondentų mano, kad narystė ES yra naudinga Lietuvai.

Pernai gegužės mėnesį rezultatas buvo atvirkščias: 31 proc. respondentų teigė, kad Lietuvos įstojimas atneš naudą ES, 20 proc. tikėjo, kad ES narystė bus naudinga Lietuvai.

29 proc. apklaustųjų Lietuvoje mano, kad šalis turėtų bandyti kuo greičiau įstoti į ES, nes narystė nulems ūkio pakėlimą ir modernizavimą. Taip mano 37 proc. vengrų, 34 proc. čekų ir 27 proc. lenkų.

Respondentų buvo prašoma nurodyti, kur, jų manymu, yra šalys kelyje į ES. "10" reikštų "labai toli", o "0" reikštų, kad šalis jau yra ES narė. Lietuvių atsakymų vidurkis yra 6,6, prieš metus Lietuvai šis atstumas buvo didesnis - 7,1.

"Pusę kilometro" prieš lietuvius žengia lenkai (6,1), dar toliau pažengė čekai (5,8), o psichologiškai arčiausiai ES yra vengrai (5,6).

Apklausa Čekijoje vyko kovo 5 - 12 dienomis (tyrimą atliko IVVM), Lenkijoje - kovo 2 - 5 dienomis (CBOS), Vengrijoje - kovo 1 - 5 dienomis (TARKI), Lietuvoje - kovo 8 - 11 dienomis.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.