aA
Ketvirtadienį Lietuvos ambasadorius Didžiojoje Britanijoje Justas Paleckis Didžiosios perdavė šios šalies vidaus reikalų ministrui Jackui Straw (Džekui Strou) Lietuvos prašymą išduoti karo nusikaltimais įtariamą Antaną Gecevičių (Gecą), dabar gyvenantį netoli Edinburgo Škotijoje.
Pagal Škotijoje galiojančią ekstradicijos tvarką Lietuvos diplomatinio atstovo perduotas prašymas bus išsiųstas Škotijos vykdomosios valdžios institucijai Edinburge.

Gavę Lietuvos prašymą, Škotijos ministrai turės priimti sprendimą, ar pradėti A.Gecevičiaus ekstradicijos procedūrą. Priėmę sprendimą pradėti procedūrą, ministrai perduos bylą Edinburgo šerifo teismui, pranešė URM Spaudos skyrius.

Prašymą išduoti A.Gecevičių (Gecą) Lietuvos Teisingumo ministerija išsiuntė pirmadienį.

Išduoti A. Gecevičių (Gecą) Lietuva prašo pagal 1957 m. Europos konvenciją dėl ekstradicijos, nes šis asmuo yra įtariamas per nacių okupaciją Antrojo pasaulinio karo metais padaręs nusikaltimus, kurie Lietuvos Baudžiamajame kodekse įvardijami kaip genocidas ir tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymas.

Šiems nusikaltimams nėra taikoma senatis.

Lietuvos Teisingumo ministerija ir Generalinė prokuratūra garantuoja, kad išduoti prašomas asmuo - Antanas Gecevičius be Didžiosios Britanijos sutikimo nebus traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už kitų, negu yra prašoma išduoti, nusikaltimų padarymą, taip pat nebus išduotas trečiajai valstybei.

A. Gecevičius, Didžiojoje Britanijoje gyvenantis Geco pavarde, įtariamas dalyvavęs baudžiamosiose operacijose nacių okupuotoje Lietuvoje ir kaimyninė Baltarusijoje prieš civilius gyventojus, kai tarnavo naciams pavaldžiame policijos batalione.

Vilniaus miesto 2-osios apylinkės teismas vasario mėnesį 85-erių metų A.Gecevičiui paskyrė kardomąjį suėmimą. Toks teismo sprendimas buvo sąlyga prašyti jo ekstradicijos.

A. Gecevičiui baudžiamoji byla pirmą kartą Lietuvoje buvo iškelta dar sovietmečiu, 1987-aisiais, tačiau tais pačiais metais ji buvo nutraukta.

Byla atnaujinta 2000-ųjų vasarį, gavus naujų duomenų, kad A. Gecevičius dalyvavo žydų ir kitų tautybių asmenų genocide Lietuvos ir Baltarusijos teritorijoje per Antrąjį pasaulinį karą.

1992 metais A. Gecevičius (Gecas) Škotijos teisme pralaimėjo ieškinį prieš Škotijos televiziją, iš kurios reikalavo piniginės kompensacijos už pranešimus apie jo smurtą Lietuvoje per nacių okupaciją.

Škotijos teismas tuomet nustatė, kad A. Gecevičius (Gecas) per Antrąjį pasaulinį karą 1941-1942 metais vadovavo naciams pavaldžiam lietuvių pagalbinės policijos bataliono būriui. Šios policijos būriai dalyvavo nacių baudžiamosiose akcijose prieš sovietų partizanus ir taikius gyventojus okupuotose Lietuvoje ir Baltarusijoje.

Pats A. Gecevičius (Gecas) teigė neįvykdęs jokių karinių nusikaltimų ir nieko nenužudęs.

A. Gecevičius (Gecas) pripažino buvęs įtrauktas į šešis incidentus, per kuriuose Vokietijos kareiviai šaudė civilius gyventojus, bet teigė pats buvęs daugiau nei už dviejų kilometrų nuo įvykio vietos, saugodamas vokiečių užnugarį nuo partizanų.

Dabar Lietuvos Generalinė prokuratūra tiria apie 90 bylų dėl Lietuvos gyventojų genocido. Apie 15 asmenų bylos perduotos teismui.

Nacius ir jų talkininkus persekiojantis Simono Wiesenthalio centras pasveikino Lietuvos sprendimą prašyti A. Gecevičiaus (Geco) ekstradicijos ir paragino Didžiąją Britaniją nedelsti išduoti jį Lietuvai.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.