Pasak V.Grabausko, Lietuvos sveikatos apsauga "kenčia nuo bado dietos", tačiau vis dėlto yra viena efektyviausių Vidurio Europoje.
"Lietuviai turi daug sveikatos problemų, bet, palyginti su kitomis šalimis - kandidatėmis į ES, Lietuvos sveikatos sektorius turbūt sugeba efektyviausiai tvarkytis su turimais resursais", - BNS sakė NST pirmininkas.
Sveikatos apsaugai ES šalyse vidutiniškai skiriama 8,6 procento bendrojo vidaus produkto (BVP), tuo tarpu Lietuva, NST duomenimis, skiria apie 5,3 procentus BVP, o vien iš biudžeto - apie 4,3 procentus BVP.
Pagal šį rodiklį, pasak V.Grabausko, iš šalių kandidačių mažesnį finansavimą skiria tik Latvija, Bulgarija ir Rumunija. "Norint, kad Lietuvos sveikatos apsaugos sistema pasiektų, tarkime, Danijos lygį, reikėtų skirti keturis kartus daugiau lėšų", - sakė jis.
Tačiau, pasak V.Grabausko, resursų išdėstymas sveikatos apsaugos sistemoje taip pat turėtų būti racionalesnis. "Visa Lietuva turi turėti prieinamą medicinos pagalbą. O tam reikia plėtoti bendrosios praktikos gydytojų tinklą", - sakė V.Grabauskas.
Tai, anot jo, padėtų atpiginti medicinos paslaugas. Specializuotos paslaugos, V.Grabausko teigimu, turėtų būti sutelkiamos centruose. Anot V.Grabausko, būtina nuosekliai įgyvendinti Nacionalinę sveikatos apsaugos koncepciją, pirmiausia skatinti sveikatos ugdymą, ligų profilaktiką, tada, anot jo, reikės mažiau lėšų diagnostikai ir gydymui.
V.Grabauskas sakė, jog daugiau sutarimo reikėtų ieškoti ir medicinos darbuotojų bendruomenėje. "Pirmiausiai reikėtų pradėti nuo susikalbėjimo mūsų profesijos viduje, nes vis dėlto, egzistuoja nuomonių skirtumas, o kai tai išsilieja į lito dalybas, tai ir karas kyla. To neturėtų būti", - sakė NST pirmininkas.
