"Šiandien ir istorikai, ir politikai sutinka, kad reikėjo priešintis, todėl turime ir konstitucines nuostatas apie kiekvieno piliečio pareigą priešintis, ir joks pareigūnas, jokia valdžios grandis neturi įgaliojimų kapituliuoti tautos vardu", sakė V. Landsbergis.
Savo kalboje jis išsamiai dėstė istorinį kontekstą, kodėl 1940 metais tuometinė Lietuvos Vyriausybė "galutinai pakriko, nepajėgė daryti reikiamų sprendimų".
"Likiminė valstybės drama, ištikusi Lietuvą prieš 60 metų, reikalauja nuolat mąstyti ir suvokti, kokia būna palaipsnio kapituliavimo metodika ir kaina", sakė V. Landsbergis.
Anot jo, okupacijos "istorinė atmintis" padėjo Lietuvai 1990-1991 metais, kai atsikūrusi Lietuvos valstybė "patyrė ir baisesnių ultimatumų, lydimų atviro teroro, beginklių Lietuvos piliečių ir pareigūnų žudymo".
V. Landsbergis pabrėžė, kad Lietuva elgiasi teisingai, kai "normalizuodama valstybių santykius, normaliai kelia klausimą Vokietijai ir Rusijai dėl žalos atlyginimo".
"Jeigu elgtumėmės kitaip, tai bene patvirtintume Molotovo pasekėjų teiginius: okupacijos nebuvo, Lietuva pati susigriovė ir pati išsitrėmė į vergų stovyklas", sakė Seimo pirmininkas.
Anot jo, "tuo metu, kai atkuriama Sovietų sąjunga kelia į karinius vadovus Minske generolą kruvinomis rankomis, užtat gerai pažįstantį Vilniaus prieigas, turime būti itin vieningi ir pasiryžę, ištikimi nepriklausomos Lietuvos idėjai ir teisei".
"Šiandien čia, Seime, galutinai svarstysime provokacinį pasiūlymą atimti finansavimą iš Lietuvos kariuomenės. Kokiomis demagogijos gėlėmis jis bebūtų apkaišiotas, tikiu, kad Seimas šį siūlymą vieningai atmes", sakė V. Landsbergis.
Seimas ketvirtadienį balsuos dėl Naujosios sąjungos iniciatyvos sumažinti krašto apsaugos sistemos išlaidas beveik 148 mln. litų, šias lėšas skiriant mokslui ir studijoms.
Šią iniciatyvą savo parašais parėmė per 80 tūkstančių Lietuvos piliečių, tačiau kaip žalingą kariuomenei ir supriešinantį dvi esmines valstybės sritis ją atmetė Lietuvos Vyriausybė bei keturi Seimo komitetai.
