aA
Ketvirtus metus rengiama „Misija Sibiras” šįmet pirmąsyk įžengė į Kazachstano teritoriją. Tūkstančius skirtingų tautų politinių kalinių palaidojusios žemės stepėse stovi paminklai bei kryžiai su lietuviškomis pavardėmis. Kazachstano teritorijoje plyti lygumos, kuriose buvo įrengti lageriai. Į juos sovietų valdžios nuteisti žmonės keliavo iš Ukrainos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Vokietijos ir kitų šalių.
„Misija Sibiras” Kazachstano lageriuose lanko šiukšlėmis užverstus lietuvių kapus (atnaujinta)
© A.Solomino nuotr.

Devyni šiųmetės „Misijos Sibiras” dalyviai, vedami Kazachstano Karagandos mieste buvusių lagerių kalinių šeimoje gimusio architekto Algio Vyšniūno, pirmiausiai lankė prie Balchašo ežero ir rytinėje Kounrado dalyje buvusių lagerių teritorijas, fotografavo jų likučius, stepėse plytinčiose kapinaitėse ieškojo lietuviškų pavardžių, rastus kapus fotografavo ir tvarkė.

Gyvų daugiau nei prieš 50 metų vykusių įvykių liudininkų lieka vis mažiau, tačiau misijos dalyviai keletą jų sutiko.

Bendrose miestų kapinaitėse palaidoti tik tie, kurie numirė išėję iš lagerio ir savo dienas baigė privalomoje tremtyje.

Balchaše tūkstančiai iš bado ir nuo nepakeliamo darbo krūvio lageriuose mirusių kalinių būdavo užkasami tiesiog už tvoros su prikalta kalinio numerio lentele. 

Už Balchašo lagerio tvoros palaidoti bent 253 lietuviai. Šiuo metu ant jų suverstos šiukšlės. Šiandien masinių kapaviečių žymės sunkiai identifikuojamos, Balchašo lagerio masinių kapinių vietas žymi tik trys pastatyti paminklai - A. Vyšniūno, vietinės valdžios ir japonų karo belaisvių šeimų.

„Lietuviai tremtiniai į Kazachstaną iš esmės nebūdavo vežami. Čia veždavo politinius kalinius. Pirmoji lietuvių banga po II pasaulinio karo buvo Antano Smetonos laikų politiniai veikėjai ir inteligentai. Vėliau dažniausiai būdavo vežami partizanai, jų rėmėjai, ryšininkai”, - misijos dalyviams sakė A. Vyšniūnas, kurio abu tėvai buvo nuteisti ir kalėjo Balchaše.

Lageris Balchaše įkurtas šalia vienos didžiausių vario kasyklų. Šiuo metu buvusioje lagerio teritorijoje veikia kalėjimas. Už keliolikos kilometrų esančiame Kounrado lageryje laikyti kaliniai kasė ir volframą bei molibdeną. Anuomet tūkstančiams žmonių kančios vieta tapusios Kounrado miesto stepės šiuo metu beveik negyvenamos.

Liepos 8 d. iš Vilniaus į Maskvą iškeliavusi ekspedicija truks iki liepos 24 d. Iki to laiko misija turėtų pasiekti ir apžiūrėti Karagandos ir Džezkazgano miestų apylinkėse esančias kapines. Džezkazgane lietuvių laukia masinės kapavietės vietoje pastatytas A. Vyšniūno paminklas lagerio aukoms, kurį restauruos šiųmetė misija.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.