Šiuo Gyvųjų žygiu eitynių dalyviai taip pat pagerbia visus 6 mln. per Holokaustą nužudytų žydų. "Mėlyname danguje šviečiant saulei ir čiulbant paukščiams mums sunku įsivaizduoti, kad šie baisūs nusikaltimai buvo įvykdyti būtent čia", - sakė16-metis moksleivis Avishai Nalka (Avišai Nalka), į šį žygį atvykęs iš Izraelio Ašdoto miesto.
Eitynėse dalyvavo ir 72-jų metų Normanas Frejmanas, dar vaikas patekęs Varšuvos getą, dirbęs prievartinių darbų stovyklose Vokietijoje ir išgyvenęs kitus Holokausto baisumus.
"Dievas norėjo, kad aš likčiau gyvas. Visa mano šeima žuvo Varšuvos gete arba stovyklose. Aš senstu, todėl turėjau čia atvykti ir dar kartą viską pamatyti. Tai šventa žemė, nes čia išbarstyti žydų pelenai", - sakė jis.
Pasak eitynių organizatorių, šiemet dėl karo Irake ir su juo susijusio pavojaus saugumui į Gyvųjų žygį susirinko mažiau dalyvių nei ankstesniais metais.
Pirmąsias tokias eitynes 1988 metais organizavo Izraelio švietimo ministerija, įtraukusi šį renginį į žydų aukštųjų mokyklų programas. Nuo 1996-ųjų rengiamos kiekvienais metais, jose dalyvauja vis daugiau paauglių ir politinių veikėjų, daugiausia iš Lenkijos ir Izraelio.
Šiųmetis žygis, jau dvyliktas, sutampa su 60-osiomis žydų sukilimo Varšuvos gete metinėmis. Varšuvos geto sukilimas buvo pirmasis masinis pasipriešinimas naciams vokiečių okupuotuose miestuose.
Per mėnesį vokiečių kariuomenė iki pamatų sugriovė Varšuvos getą, kuriame žuvo 15 tūkst. žydų. Apie 50 tūkst. Lenkijos sostinės geto žydų buvo išvežti į Treblinkos mirties stovyklą.
Procesijos dalyviai paprastai dėvi mėlynus švarkus, ant kurių nugarų yra baltas logotipas - Dovydo žvaigždė su užrašu "Gyvųjų žygis". Šioje atminimo ir taikos misijoje dalyvauja ir Izraelio kariuomenės atsargos karininkai, kurie išgyveno Osvencimo siaubą, taip pat politikai.
Baigdami žygį, žydų jaunuoliai padeda lenteles su jų artimųjų - Osvencimo aukų - pavardėmis ant Bžezinkos geležinkelio bėgių, kuriais kaliniai iš visos Europos gyvuliniais vagonais buvo vežami į šią stovyklą mirti dujų kamerose, ir sukalba kadišą - judėjų maldą už mirusiuosius.
Prieš Antrąjį pasaulinį karą Lenkijoje gyveno gausi 3,5 mln. žydų bendruomenė, iš kurių šiandien liko tik 20 tūkstančių. Mirties stovyklose taip pat žuvo 75 tūkst. ne žydų tautybės lenkų kalinių.
