Siūlymą pavadinti J.Pilsudskio vardu gatvę už 23 kilometrų nuo Vilniaus esančiose Pikeliškėse inicijavo parašus surinkę vietos gyventojai. Dauguma iš maždaug Pikeliškėse 300 gyvenančių žmonių yra lenkai. Gyvenvietėje yra restauruotas dvaras, kuriame praėjusio šimtmečio pradžioje buvo J.Pilsudskio vasaros rezidencija.
Anot dienraščio "Trybuna", Vilniaus rajono savivaldybės taryba, kurioje daugumą sudaro Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai, gyventojų siūlymo dar nesvarstė. Tačiau Vilniaus rajono merė Leokadija Janušauskienė neatmeta galimybės, jog į lenkų prašymą bus atsižvelgta.
"Jeigu nė viena iš institucijų neprieštaraus tokiam gatvės pavadinimui, nematau pagrindo, kad taryba jo nepatvirtintų. Gyvename demokratinėje šalyje ir piliečių valią turime gerbti", - dienraščiui sakė merė.
Konservatorius J.Razma praėjusią savaitę laiške premjerui Algirdui Brazauskui paprašė imtis visų priemonių, kad vienai iš Vilniaus rajono kaimų gatvių nebūtų suteiktas tarpukario Lenkijos vadovo generolo J.Pilsudskio vardas.
Parlamentaras ragina A.Brazauską " remtis Lietuvos ir Lenkijos sutartimi, kurioje leista šalims skirtingai traktuoti istoriją ir tuo pagrindu pareikšti, kad gatvių pavadinimas J.Pilsudskio vardu lietuviams yra absoliučiai nepriimtinas".
Penktadalis Vilniaus rajono gyventojų yra lenkai. Pernai gruodį vykusiuose rinkimuose Lietuvos lenkų rinkimų akcija Vilniaus rajono taryboje laimėjo 16 mandatų iš 27. Pasak istorikų, aktyviai siekęs Lietuvos ir Lenkijos susivienijimo J.Pilsudskis tik sugadino dviejų tautų santykius.
1920 metais, būdamas tuometinės Lenkijos vadovu, J.Pilsudskis inscenizavo sukilimą Vilniaus krašte, per kurį buvo okupuotas ir prijungtas prie Lenkijos beveik trečdalis Lietuvos teritorijos.
J.Pilsudskis 1867 metais gimė Lietuvoje, Švenčionių rajone, tuometiniame Zalavo dvarelyje. Po generolo mirties jo širdis buvo palaidota Vilniaus Rasų kapinėse.
Atvykę į Lietuvą, neretai Zalavą ir Rasų kapines aplanko Lenkijos valdžios pareigūnai ir žymūs lenkų kilmės visuomenės veikėjai.
