Pasak KAM, rengiant Bendradarbiavimo ir abipusės pagalbos civilinės saugos srityje sutartį praėjusią savaitę Maskvoje vyko Lietuvos ir Rusijos civilinės saugos specialistų konsultacijos.
Anot pranešimo, Lietuvai ypač aktualus patirties perėmimas, nes katastrofos šioje šalyje daug dažnesnės, tad ir patirties su jomis kovojant bei rengiant prevencines priemones daugiau.
Lietuvos civilinės saugos specialistai pageidautų ne tik keistis su Rusijos kolegomis informacija, bet ir siųsti savo žmones mokytis į Maskvoje esančią Rusijos Priešgaisrinės apsaugos akademiją. Lietuvos civilinės saugos specialistai rengiami Vilniaus Gedimino technikos universitete.
Be to, Lietuvai kelia nerimą Rusijos pavojingų krovinių tranzitas per Lietuvą į Kaliningrado sritį ir iš jos, ypač chloro gabenimas cisternomis.
Chloro garai buvo pirmasis cheminis ginklas, panaudotas Pirmajame pasauliniame kare. Chloras dėl jo pavojingumo Lietuvoje jau beveik nenaudojamas, tačiau Rusijoje jis vis dar nepakeičiamas valymo įrenginiuose ir celiuliozės gamybos procese.
Pastaroji su chloru susijusi krizinė situacija užfiksuota 1981 metais. Tuomet ties Pagėgiais nuo bėgių nuvažiavusi cisterna su chloru išsihermetizavo, tuo sukeldama pavojų aplinkiniams gyventojams, kurie buvo evakuoti iš avarijos zonos.
Anot pranešimo, Rusija suinteresuota galimą Lietuvos pagalba Kaliningrado sričiai. Ten beveik kasmet kyla potvyniai, pavojingai arti Nemuno stovi chemijos ir medžio perdirbimo gamyklos. Norint pasikviesti pagalbą iš Lietuvos, reiktų išspręsti gelbėjimo pajėgų sienos kirtimo ir atsiskaitymo už paslaugas klausimus.
Būtent tokius praktinius klausimus ir turėtų reglamentuoti Bendradarbiavimo ir abipusės pagalbos civilinės saugos srityje sutartis.
