aA
Vilniuje viešėjęs Europos Sąjungos plėtros komisaras G.Verheugenas patarė Lietuvai skirti kuo daugiau dėmesio santykiams su kaimynėmis, kurios turės sieną su išsiplėtusią Europos sąjunga. Toks pasiūlymas atspindi neseniai Europos Komisijos inicijuotą bendradarbiavimo su būsimomis kaimynėmis strategiją.
Rusija - Raudonoji aikštė
Rusija - Raudonoji aikštė
Ši iniciatyva nėra siejama vien tiktai su rytine naujos ES kryptimi, t.y. Rusija, Ukraina, Baltarusija, Moldova. Ji siekia didesnį dėmesį skirti Kaukazo ir Juodosios jūros valstybėms, taip pat Artimųjų rytų, Viduržiemio jūros bei Pietryčių Europos valstybėms.

Besiplečiant organizacijos sienoms, didėja ir naujų ES kaimynių skaičius. Apie plėtros komisaro paminėtą Rytų dimensiją dažnai užsimindavo ir Lietuvos politikai bei pareigūnai, vertindami Lietuvos įnašo į Europos Sąjungos reikalus galimybes. Kalbant apie Lietuvą, kaip tiltą tarp Rusijos ir Europos Sąjungos, ir šio tilto panaudojimą Kaliningrado problemoms spręsti, buvo visiškai neaišku, kaip tokia iniciatyva gali realiai veikti.

Politikai kalbėjo apie mentaliteto supratimą, susikalbėjimą, artimą kaimynystę, tačiau realaus tilto galimybes pirmiausiai stabdė kaip tik Kaliningrado srities problemos. Todėl daugiau dėmesio buvo skiriama, pvz., Baltarusijos pilietinio sąmoningumo skatinimui.

Tiesa, Lietuvos verslininkai jau senokai surado nišą, kurioje yra kaip tiltas tarp Europos ir Rusijos. Kelis kartus prarastos ir atrastos Rusijos ir kitų rytinių kaimynių rinkos ne tik padėjo plėtoti verslą, bet parodyti ir kolegoms iš vakarų, jog nors ir rizikingos, tačiau šios rinkos turi nemažai plėtros potencialo.

Politikams nebus taip lengva, ypač tiesti bendradarbiavimo kelius su Rusija. Veikla nukreipta į Ukrainos ar Baltarusijos pilietinių procesų ugdymą gali priartinti Europos valstybes prie šių rytinių kaimynių. Tuo tarpu Rusijos, ir ypač Kaliningrado klausimas, gali pasitarnauti ir visai kitokiems procesams. Per Kaliningrado klausimą eurointegraciniame procese Lietuva yra glaudžiai susijusi su Rusija. To tarpu vis didėjanti energetikos sektoriaus priklausomybė Rusijos įmonėms šias sąsajas taip pat gilina.

Tokie glaudūs ryšiai (ir beje, ne tiktai su Lietuva) Rusijai kaip tik yra reikalingi kad galėtų nebūdama ES nare, aktyviai dalyvauti organizacijos gyvenime. Rytinei kaimynei yra svarbūs jos ryšiai su Europos Sąjunga, ne tiktai kalbant apie Kaliningrado ateitį (tai labiau pretekstas), bet apskritai dalyvauti šiame grandioziniame projekte. Juo labiau, jog Europos Sąjunga yra besikeičiantis organizmas su pretenzijomis dalyvauti ir saugumo projektuose visame pasaulyje.

Todėl gali atsitikti ir taip, jog turint galvoje pačios Rusijos susidomėjimą Europos Sąjungos projektu, Lietuvos politikams gali net ir nereikėti dėti jokių papildomų pastangų, siekiant suartinti Europos Sąjungą ir Rusija. Rusijos suinteresuotumą dalyvauti ES reikaluose parodė ir derybos dėl Kaliningrado srities klausimo sprendimo, o jos įsitraukimas į Baltijos valstybių reikalus yra pakankamai akivaizdus.

Mažai tikėtina, jog norėtųsi to dėmesio ir įsitraukimo dar daugiau. Todėl kooperavimasis su kitomis ES sienas saugančiomis valstybėmis ir koncentravimasis į likusias Rytų kaimynes gali būti vienas iš būdų, kaip mažinti šio dėmesio dozes. Tikintis, kad Rusija taps europietiškesnė savaime.