Anot CS pozicijos, visi Lietuvai užsienyje atstovaujantys pareigūnai "turi aiškiai skirti ir esant reikalui gerai argumentuoti Lietuvos stojimo į NATO ir Europos Sąjungą netapatumą".
"Nors šie du siekiai ir yra bendros integravimosi į Vakarų struktūras strategijos dalys, jų tikslai bei tikslų argumentavimas skiriasi", sakoma censtristų pareiškime.
Spaudos konferencijoje centristų lyderis teigė, kad "nuolatinis NATO ir ES reikalų maišymas nieko gera neduoda".
"Eidami NATO ir ES suplakimo keliu, prarandame daug galimybių", sakė R. Ozolas.
Jo teigimu, įstojimo į Europos Sąjungą procesas yra "derybų galimybių žemė, papildomų galimybių žemė". R. Ozolas teigė, kad nevalia šių galimybių neišnaudoti.
Pasak jo, centristai sieja integracijos į ES reikalus su Ignalinos atominės jėgainės uždarymu ir Lietuvos žemės ūkio padėtimi. Anksčiau centristai buvo pareiškę, kad jiems nepriimtini, kaip neatitinkantys Lietuvos interesų, Lietuvos įsipareigojimai iki 2005 metų uždaryti IAE pirmąjį bloką ir greičiausiai iki 2010 metų - antrąjį.
Pasak R. Ozolo, antroji pagrindinė Lietuvos įstojimo į ES sąlyga yra prastas žemės ūkio konkurencingumas.
"Jeigu mes sugebėsime per 2 metus suformuoti konkurencingą ūkininkų korpusą, prašome, tuojau pat. Vos atsiras žemės ūkio produkciją gaminantys žmonės, vos jie pasijus galintys konkuruoti, prašom", sakė R. Ozolas.
Jo teigimu, žemės ūkio sektoriaus pertvarkymui reikia 10 metų, o tai maždaug sutampa su Lietuvos prisijungimo prie ES "scenarijumi".
