Penktadienį parlamentarai pritarė pagrindinėms šio įstatymo nuostatoms, numatančioms, kad verstis azartinių lošimų verslu galės tik akcinės (įskaitant ir uždarasiais akcines) bendrovės taip pat tam, kad lošimo automatai nebūtų skirstomi į riboto ir neriboto išlošimo.
Įstatymo projektą kritikavo socialdemokratinės ir konservatorių opozicijos atstovai, savo pastabų dėl kai kurių įstatymo nuostatų pareiškė ir valdančiosios koalicijos partneriai - modernieji krikščionys demokratai.
Socialdemokratinės koalicijos frakcijos Seime seniūnas Vytenis Andriukaitis, kaip ir konservatorius Jurgis Razma abejojo, ar priėmus įstatymą gauta nauda bus didesnė už galimas neigiamas socialines pasekmes.
Modernusis krikdemas Artūras Vazbys ragino lokalizuoti bei apriboti lošimo namų steigimą, taip mažinant jų socialinio poveikio mastus.
Įstatymo projekte nenumatyti jokie apribojimai dėl lošimų namų steigimo vietos.
Abejones dėl įstatyme numatytų lošimo verslo kontrolės mechanizmų dar prieš jo svarstymą Seime pareiškė ir s ocialdemokratas Julius Sabatauskas. Spaudos konferencijoje jis atkreipė dėmesį į tai, kad steigiant įstatymo projekte numatytą lošimų verslą prižiūrėsiančią tarnybą prie Finansų ministerijos, šios tarnybos rankose būtų sutelktos licencijų išdavimo, lošimų organizavimo tvarkos nustatymo, taip pat ir administracinių priemonių už šios tvarkos pažeidimus taikymo funkcijos.
Tai, anot Seimo nario, sudarytų puikią progą administracinei korupcijai.
"Jau dabar jaučiamas tam tikras sujudimas, atsiranda norinčių dirbti tokioje struktūroje", - sakė socialdemokratas.
