Seimas ketvirtadienį negalutinai apsisprendė, jog už pirmąsias 2 ligos dienas mokėtų darbdavys, o už likusias – „Sodra“, bet pašalpa būtų mažesnė nei dabar: 3-7 dienomis būtų mokama 40 proc. darbo užmokesčio dydžio kompensacija, o vėliau – 80 proc.
Anksčiau Vyriausybė buvo siūliusi už pirmąsias 3 ligos dienas iš viso nemokėti jokių išmokų, mat esą daugelis žmonių sukčiauja ir nedarbingumo lapelius ima nesirgdami, o „Sodra“ dėl to patiria nuostolius. A. Bielskis sako, jog tokiu siūlymu valdantieji pademonstravo savo požiūrį į visus šalies piliečius – esą visus traktuoja kaip potencialius sukčius.
„Tai ar dori piliečiai turi kentėti, kad kažkas simuliuoja? Free rider‘ių logika pritaikoma visam kolektyviniam kūnui ir tada tarsi pasakoma: „Jūs, Lietuvos piliečiai, iš esmės esate nedori!“, - piktinosi filosofas.
Jo nuomone, jeigu Lietuva, kuri iš dalies gali būti vadinama gerovės valstybe, įsipareigojo ligos atveju padėti savo piliečiams, tai apie išmokų nemokėjimą bent kelias dienas negali būti nė kalbos. „Kokie čia gali būti debatai? Tai turi būti savaime suprantama. Jeigu aš esu aktyvus darbi rinkos narys, tai kokiu pagrindu man susilaužius koją „Sodra“ neturėtų mokėti?“, - klausė ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesorius.
Pasak jo, jeigu dalis žmonių nedarbingumo lapelius gauna neteisėtai, tai gaudyti juos ar sumažinti tokių atvejų skaičių yra technikos klausimas. Tuo tarpu jei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nesugalvoja, kaip tą padaryti, tai, A. Bielskio nuomone, parodo tik jos nekompetenciją.
„Turi būti sistema sudaryta, kad tokių dalykų nebūtų, kad viskas būtų tikrinama. Jeigu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nesugeba to kontroliuoti, tai taip tik parodo visišką impotenciją, nesugebėjimą kontroliuoti tokio dalyko“, - sakė mokslininkas.
R.Vainienė: po 3 mėn. politikai sugalvos vėl ką nors nauja
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Rūta Vainienė sako, kad žvelgiant iš liberalizmo perspektyvos nė vienas iš politikų svarstytų variantų nėra geras, nes nėra bendros sistemos. Pasak jos, valstybėje tokio pobūdžio išmokos turėtų būti mokamos sudarius formulę, kuri galiotų tiek ekonomikos klestėjimo laikotarpiu, tiek sunkmečiu.
„Politiniu sprendimu nusprendžiama: va dabar mokėsime tiek, o dabar – tiek. Už šito sprendimo nėra jokios ekonominės logikos ir jokių draudiminių principų bei jais pagrįstų skaičiavimų. (...) Čia turėjo būti formulė, kad žmonės iš anksto žinotų, kas atsitinka, jeigu įplaukos į „Sodrą“ mažėja, kas atsitinka – jeigu didėja“, - DELFI sakė LLRI prezidentė.
R. Vainienės siūlymu, ši formulė galiotų visais laikotarpiais, tad išmokos kistų priklausomai nuo ekonominių ciklų – krizės laikotarpiu išmokos būtų mažesnės, klestėjimo laikotarpiu – didesnės. Taip esą būtų užtikrinami teisėti žmonių lūkesčiai, nes piliečiai žinotų, ko jiems tikėtis.
„O dabar kas buvo pasakyta? Iki šiol būdavo taip. O dabar bus taip. Kodėl taip, kodėl ne kitaip – principo niekas neįvardija. Tai visiškai politinis draudimo dizainas, ne ekonominis. Užtai ir anas blogas sprendimas ir šitas blogas, nes praeis dar trys mėnesiai ir vėl kažką reikės keisti, ekspromtu sugalvoti, kokias išlaidas „apkarpyti“, - svarstė pašnekovė.
