aA
Giraitė, esanti vos už kelių šimtų metrų nuo istorinio Anglijos bažnytkaimio, tapo vargana laikina stovykla, praneša express.co.uk. Drabužiai ir patalynė, sukabinti ant medžio šakų, o žemė nuklota šiukšlėmis, liekanomis ir išmatomis – tokį vaizdą susidarė šaltinio žurnalistai.
Benamių lietuvių prieglobstis – Piterborou miškai
© DELFI (A.Sarcevičiaus nuotr.)
Čia pat pastatytose palapinėse ir iš brezentinių marškų suręstose pastogėse glaudžiasi daugiau nei 10 benamių migrantų iš Lietuvos ir Slovakijos.

Šis palapinių kaimelis, esantis visai šalia Piterborou (Peterborough), praėjusią savaitę atsidūrė dėmesio centre dėl galimų radikalios dešiniosios Britų nacionalinės partijos išpuolių prieš kitataučius.

Miestui atstovaujantis parlamento narys konservatorius Stewartas Jacksonas teigė: „Tai pasibaisėtinas reiškinys ir leiboristų vykdomos atvirų durų politikos pasekmė“.

Migrantų stovykloje sąlygos, anot interneto portalo žurnalistų, „varganos“. Bedarbiai ir benamiai žmonės, negalintys pretenduoti į pašalpas, priversti tenkintis labdaringu maistu ir drabužiais. Keletas jų prisipažino, kad pagrindiniu jų dienos maistu tapo duona ir uogienė.

Benamiai teigė, kad negali grįžti į savo gimtąsias šalis, nes tapo apgavikų, siūliusių gerą darbą D. Britanijoje, aukomis, nes iš jų buvo pavogti pasai. Kiti teigė norintys likti Britanijoje, nes namie yra ieškomi policijos. Nepaisant sudėtingų gyvenimo sąlygų, beveik visi migrantai patikino, kad sąlygos čia geresnės, nei jų gimtuosiuose kraštuose.

„Lietuvoje dirbau statybininku, tačiau atvykau čia, nes namie likau be darbo“, - teigė vienas vyras. Laužyta anglų kalba jis pridėjo: „Tai nėra lengva gyventi tokiomis sąlygomis, tačiau visi viliamės, jog artimiausiu metu susirasime darbus. Bet kuriuo atveju į Lietuvą negrįšiu. Čia blogai, bet Lietuvoje - dar blogiau“.
Migrantai daug vilčių deda į netrukus prasidėsiantį uogų rinkimo sezoną.

Žmonės iš šalių, 2004 metais priimtų į Europos Sąjungą, privalo dirbti Britanijoje vienerius metus, kad galėtų pretenduoti į pašalpas.

Vietinės tarybos narys konservatorius Grahamas Murphy sakė: „Tie žmonės turi teisę legaliai gyventi Britanijoje. Mes bandėme pagerinti jų padėtį ir pasiūlėme lengvatines prarastų pasų pakeitimo naujais sąlygas, tam, kad jie galėtų grįžti namo, tačiau daugelis atsisakė“.

Ne visi vietiniai Piterborou gyventojai patenkinti tokiu lietuvių ir slovakų svečiavimusi. „Mes ir taip turime daug bedarbių: 153 tūkstančių gyventojų miestelyje 6 tūkstančiai vietinių ieško darbo, o 9 tūkstančiai yra eilėje gauti būstą. Todėl paremti Rytų europiečių neturime galimybių“, - teigė konservatorius S. Jacksonas.
Prieš ekonominę krizę ne tik Piterborou, bet ir visa Rytų Anglija džiaugėsi pakilusia ekonomika. Į ją keliavo daugiau nei pusė į Jungtinę Karalystę atvykstančių migrantų iš Rytų Europos.

45 metų mokytojo asistentė Bindi Kang teigė: „Dirbdama mokykloje buvau priversta mokytis lenkų ir lietuvių kalbų, kad galėčiau susikalbėti su dauguma mokyklą lankančių mokinių. Netgi kai kuriose gatvėse neišgirsite angliško akcento. Yra ir parduotuvių bei prekybos centrų, kuriuose dirba tik išeiviai iš Rytų Europos“.