Regis, po prieš keletą savaičių suintensyvėjusių žaliųjų protestų, prigeso ketinimai provincijoje statyti padangų deginimo gamyklą. Vis dėlto realia jėga, kokia žalieji buvo prieš gerą dešimtmetį šiandien juos būtų sunku pavadinti, regis, prislopo ir piliečių domėjimasis švaria aplinka.
Tiesa, skirtingos visuomenės nuomonės tyrimų agentūros reguliariai atlieka žmonių vertybių tyrimus, iš kurių aiškėja, kad šiuo metu Lietuvos gyventojams svarbiausios vertybės yra šeima ir darbas. O ištyrus aukštesnes bendražmogiškąsias vertybes, paaiškėjo, kad mūsų šalies žmonėms dabar pačios svarbiausios yra tikėjimo vertybės, o antroje vietoje - aplinkos apsauga.
Tačiau net ir norėdami švarios gamtos, dauguma žmonių nei darbais, nei pinigais prie gamtosaugos prisidėti nenori. Šiuo metu Lietuvoje veikia apie 100 visuomeninių judėjimų, susijusių su žaliaisiais bei aplinkosauga, nors ir susilpnėjusi, tačiau tebeveikia Žalioji partija.
Iš “Baltijos tyrimų” apklausų galima susidaryti vaizdą, kad tik 0,7 proc. (tai yra 26 tūkst.) Lietuvos gyventojų priklauso vieniems ar kitiems aplinkos apsaugos ar ekologiniams judėjimams. Kaip teigia patys žalieji, dar keli tūkstančiai žmonių yra aktyvūs aplinkosaugininkų rėmėjai, o keliasdešimt tūkstančių įvairių Lietuvos regionų gyventojų, nors ir nėra aplinkosaugos judėjimų nariai, bet mielai dalyvauja įvairiose žaliųjų akcijose, talkose ar žygiuose.
Lietuvos žaliųjų aukso amžiumi būtų galima laikyti 1987 - 1992 metus. Tais laikais žalieji buvo “matomi”, juos pastebėdavo ir rodydavo stambiausių pasaulio televizijų žinių kanalai. Prieš daugiau nei dešimtį metų Žaliųjų judėjimas buvo viena sudėtinių Sąjūdžio dalių, besirūpinusi aplinkosauga ir kartu vedusi tautą nepriklausomybės atgavimo keliu. Žaliųjų judėjimas surengė nemažai akcijų, įėjusių į šalies istoriją.
Tai protestai prieš Ignalinos atominės elektrinės 3-ojo bloko statybą, aplinkosaugininkų protesto žygis 1988 metais, Taikos žygis 89-aisiais metais, kampanija prieš naftos terminalo statybą prie Baltijos jūros, boikotas prieš užterštą pieną ir jo produktus, "Nitratų" akcija prieš chemikalais užnuodytas daržoves, badavimas, spaudžiant Kauno valdžią greičiau rasti vietą vandenvalos įrenginių statybai. Tada žalieji jausdavo daugelio jiems pritariančių žmonių palaikymą.
Skeptikai įsitikinę, kad šie laikai nebesugrįš. Tačiau Žaliosios partijos pirmininkė Rūta Gajauskaitė ir Lietuvos žaliųjų judėjimo pirminininko pavaduotojas Linas Vainius tvirtina, kad ir nereikia laukti senų laikų sugrįžimo, juk antrą kartą į tą patį vandenį neįbrisi.
R.Gajauskaitė taip pat įsitikinusi, kad tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad Lietuvos žalieji ne tokie aktyvūs, kaip prieš dešimtį metų. Pasak jos, ankstenių laikų kiekybę ilgainiui pakeitė šių laikų kokybė. 1990 metais į Aukščiąją Tarybą buvo patekę 4 Žaliosios partijos nariai ir per porą metų jie ten nuveikė daug darbų - buvo sukurtas departamentas, o vėliau ir Aplinkos apsaugos ministerija, priimta daug reikalingų įstatymų.
Ir išties, palyginti su 1989 m. aplinkos tarša Lietuvoje sumažėjo 70 proc. Vis dėlto, pasak Atgimimo laikų žaliųjų simbolio - Zigmo Vaišvilos, Lietuvos žalieji šiandien neturėtų atsipalaiduoti, nes Vakarų Europos valstybės vis dar neatsisako minties Rytų Europoje, kartu ir Lietuvoje, statyti ekologiškai pavojingas gamyklas. Viena tokių ir būtų padangų utilizavimo gamykla.
“Net jei pas mus ir stinga darbo vietų mes neturėtume leisti Lietuvoje statyti pavojingų chemijos gamyklų ar padangų deginimo įmonių. Taip pat reikia imtis priemonių, kad Lietuva netaptų senų automobilių savartynu, juk seni automobiliai šiandien yra vienas pagrindinių taršos šaltinių Lietuvoje - transporto teršalai sudaro apie 70 proc. visų atmosferos teršalų”, - sako Z.Vaišvila.
Buvęs Seimo narys Jonas Šimėnas mano, kad Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, žaliesiems sunku populiarinti savo idėjas dar ir dėl to, kad jie dėl savo radikalizmo niekur nėra labai mėgiami, juos neretai vadina pramonės pažangos stabdžiais, stambiojo kapitalo oponentais, taigi tarp gamintojų ir pramonininkų jiems sunku rasti finansinių rėmėjų. Be to, Lietuvoje žaliesiems ima stigti veiklos, juk Ignalinos AE bus uždaryta, įvykdyta ir daug kitų žaliųjų reikalavimų.
“Tiesa, kapitalistinėse Vakarų valstybėse žalieji yra gana nemažos ir net įtakingos politinės partijos. Tarkime, Vokietijoje Žaliųjų partija įeina net į valdančiąją koaliciją ir turi tris ministrų portfelius - pavyzdžiui Vokietijos užsienio reikalų ministras Joschka Fisheris irgi yra žaliasis. Gana stiprios Žaliųjų partijos ir Austrijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Skandinavijos šalyse, namažai vietų žalieji turi ir Europos Parlamente”, - sakė J.Šimėnas.
Lietuviai nenori skirti pinigų gamtosaugai
Atiduočiau dalį savo pajamų, jei būčiau įsitikinęs, kad šie pinigai bus panaudoti, siekiant išvengti aplinkos teršimo
Sutinka 20% Nesutinka 50%
Aš sutikčiau mokėti didesnius mokesčius, jei papildomos pajamos būtų panaudotos, siekiant išvengti aplinkos teršimo
Sutinka 16% Nesutinka 53%
Vyriausybė turi mažinti aplinkos užterštumą, bet tai neturėtų man papildomai kainuoti
Sutinka 42% Nesutinka 39%
Šaltinis: “Baltijos tyrimai”. Tyrimas atliktas 1999 m. lapkritį - gruodį. Apklausta 1018 vyresnių nei 16 m. Lietuvos gyventojų.
