Šių metų vasario 13 d. sprendimą byloje Jasiūnienė prieš Lietuvą priėmęs Europos žmogaus teisių teismas nustatė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalies ir Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio pažeidimus, kurie išimtinai siejami su 1996 m. balandžio 3 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimo atstatyti nuosavybės teises nevykdymu.
Teismas priteisė pareiškėjai 9000 eurų turtinei ir neturinei žalai atlyginti bei 3365 eurų teisinėms išlaidoms padengti. Pareiškėja prašė priteisti žymiai didesnes sumas: 100 tūkstančių litų už atsisakymą grąžinti jai žemės sklypą; ir 126 408 litų už negautas pajamas, susijusias su sklypo negrąžinimu. Pareiškėja taip pat prašė priteisti 100 tūkstančių litų nematerialinės žalos atlyginimui.
Stasė Jasiūnienė peticiją Europos žmogaus teisių teismui pateikė 1998 m. balandžio 20 d. ir savo skundą grindė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio kartu su Konvencijos 14 straipsniu pažeidimais bei Konvencijos 6 ir 13 straipsnių pažeidimais. Teismas pripažino tik dalį skundo pagrįsta.
Konkrečiai pareiškėja skundėsi dėl žemės sklypo nacionalizavimo ir dėl jos mirusiai motinai nuosavybės teise priklausiusio namo nugriovimo. Namas nugriautas sovietinių valdžios institucijų 1960.
Pareiškėja taip pat teigė, kad jai nebuvo grąžinta jos velionės motinos žemė ir kad iki šiol nebuvo įvykdytas Klaipėdos apygardos teismo 1996 m. balandžio 3 dienos sprendimas ir kad ji neturėjo veiksmingų vidaus teisinės gynybos priemonių savo nuosavybės teisėms atkurti (Konvencijos 6 ir 13 straipsniai).
Be to, pareiškėja tvirtino, kad valstybė ją diskriminavo, nevykdydama nuosavybės teisių į žemę atkūrimo jos atžvilgiu tik todėl, kad jos motinai priklausiusi žemė yra vertingoje vietoje kurorto centre (Pirmojo protokolo 1 straipsnis kartu su Konvencijos 14 straipsniu).
