"Nėra aukštesnio posto už laisvo žmogaus postą, bet nėra didesnio nuopuolio, nei turėti aukštą postą ir būti menkysta", - pareiškė R.Pavilionis, teigdamas, jog gina ne postą, o švietimo, mokslo, kultūros idėjas, nuomonių įvairovę.
Tačiau opozicijos atstovų, kritikavusių komiteto pirmininką ne tik dėl švietimo iniciatyvų, kišimosi į nacionalinio radijo ir televizijos reikalus, bet ir pasisakymų, prieštaraujančių oficialiai šalies užsienio politikai, nuomone, R.Pavilionis nesuvokia, jog kalba ir kaip valdančiosios daugumos atstovas bei vienas Seimo pareigūnų.
"Pasisakydamas prieš narystę NATO, jis negali užimti komiteto pirmininko posto. Kai kam galvose trūksta šviesos atskirti Seimo narį nuo Seimo pareigūno", - teigė Tėvynės sąjungos - konservatorių frakcijos seniūnas Andrius Kubilius.
"Sąžiningas žmogus pirmiausia atsistatydintų, o tik po to reikštų (Naujosios sąjungos - NS) frakcijai priešingas nuomones", - antrino konservatorė Rasa Juknevičienė.
NS frakcija ir partija pasisako už šalies narystę NATO. Tuo tarpu, R.Pavilionis Seimo posėdyje pakartojo turįs abejonių dėl šalies stojimo į dabartinę NATO. Tačiau jis pabrėžė esąs aistringas narystės Europos Sąjungoje (ES) šalininkas.
Taip pat priekaištauta R.Pavilioniui ir dėl jo asmeninių savybių.
"Tai asmens problema. Dėl kažkokių aplinkybių susiklostęs, turiu kalbėti atvirai, kaip matau: itin aršus, piktas, agresyvus, taip šviesiai agresyvus ir džiaugsmingai ardantis charakteris. Būna tokių charakterių, kurie jaučia malonumą ką nors padegti ar paskandinti, gal net ir savo valstybės politikoje", - sakė konservatorius Vytautas Landsbergis.
R.Pavilionis, savo ruožtu, konservatoriams priminė "Mažeikių naftos" privatizavimo istoriją ir klausė, kaip jie pakels tokios nesėkmės naštą, vadino konservatorius "nuvažiavusiu traukiniu".
R.Pavilionį gynę Seimo nariai piktinosi, jų nuomone, antikonstituciniu svarstymu, bandymu apriboti Konstitucijoje garantuotą žodžio ir minties laisvę.
"Tokie dalykai vyksta tik diktatūrinėse sistemose", - piktinosi partijos "Lietuvos krikščionys demokratai" lyderis Kazys Bobelis.
"Diskusija parodė, jog pas mus pakankamai gajus totalitarinio mąstymo įprotis", - teigė socialdemokratas Justinas Karosas.
Tačiau pats J.Karosas pripažino, jog užkliūva R.Pavilionio idėjų "pateikimo forma", kuri ne visai yra suderinama su "politine disciplina".
Nepaisant to, Socialdemokratinės koalicijos frakcija apsisprendė balsavime dėl pasitikėjimo nedalyvauti.
"Šiandien ne vieta ir ne laikas spręsti tą problemą", - kalbėdamas frakcijos vardu pareiškė J.Karosas.
Valdančiosios daugumos atstovų nenorą spręsti klausimo dėl R.Pavilionio atstatydinimo sukritikavo opozicinės Liberalų frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis.
"Tai yra minkštimas ir nieko daugiau. Valdančiosios daugumos problemos iš tikrųjų virto valstybės problemomis. Jeigu mes šiandien ir toliau užsimerksime, tai ir toliau mus kaltins nepajėgumu", - teigė jis.
Tačiau socialdemokratams apsisprendus nedalyvauti slaptame balsavime, nelieka net teorinių galimybių atstatydinti R.Pavilionį.
Tam reikėtų ne mažiau kaip pusės visų Seimo narių balsų, tai yra 71 balso. Valdančiosios Socialdemokratinės koalicijos ir NS frakcijos turi 77 balsus.
Socialliberalai trečiadienį apsisprendė paremti R.Pavilionį po to, kai šis pažadėjo nedaryti pareiškimų, besikertančių su oficialia užsienio politika.
"R.Pavilionis frakcijos posėdyje įsipareigojo koncentruotis dirbdamas švietimo ir mokslo srityje ir atsisakyti pareiškimų, kurie nesutampa su oficialia valstybės pozicija", - teigiama trečiadienį paskelbtame NS Informacijos centro pranešime spaudai.
R.Pavilionis yra NS frakcijos narys, bet partijai nepriklauso, nors į Seimą buvo išrinktas pagal socialliberalų sąrašą.
Šiame sąraše jis buvo įrašytas antroje vietoje po NS lyderio Seimo pirmininko Artūro Paulausko.
