Todėl Didžioji Britanija parengė pataisas, kurios numato pratęsti ultimatumo terminą iki kovo 21 ar 24 dienos ir pridėti kelis papildomus nusiginklavimo reikalavimus Irakui.
"Jungtinė Karalystė derasi ir yra pasirengusi kartu apsvarstyti terminus bei patikrinimus. Tačiau esu gana tikras, kad kalbame apie veiksmus kovo mėnesį", - antradienį sakė britų ambasadorius Jungtinėse Tautose seras Jeremy Greenstockas (Džeremis Grinstokas).
Kanados ambasadorius Jungtinėse Tautose Paulas Heinbeckeris (Polas Heinbekeris), kuris yra svarbi figūra įtikinėjant dar neapsisprendusias Saugumo Tarybos nares, nurodė, kokie galėtų būti šie patikrinimai. Diplomatai sakė, kad šis sąrašas panašus į maždaug 10-ies "gairių" sąrašą, kurį svarsto Didžioji Britanija.
Tarp numatomų patikrinimo priemonių yra Irako ataskaita dėl nemažo juodligės sukėlėjų kiekio, mirtinai pavojingo chemikalo VX, cheminio ginklo sviedinių, bombų, amunicijos ir ginklų gabenimo sistemų.
"Saugumo Tarybai reikia ...perduoti jam (Saddamui Husseinui) labai aiškią žinią, kad jam reikia nusiginkluoti, kad nusiginklavimui jis turi tik dienas, o ne savaites", - interviu nacionaliniam visuomeniniam radijui, kuris bus transliuojamas trečiadienį, sakė JAV prezidento patarėja nacionalinio saugumo klausimais Condoleezza Rice (Kondoliza Rais).
"Mėgindami rasti diplomatinį sprendimą praradome pagrindą po kojomis, nes pasaulis nekalbėjo vieningai", - sakė ji.
KETURI IŠ DEVYNIŲ BALSŲ
Jungtinės Valstijos ir Britanija užsitikrino tik keturis iš devynių balsų - savo bei Ispanijos ir Bulgarijos, reikalingų patvirtinti rezoliuciją, kuri numato, kad Bagdadas iki kovo 17 dienos turi įrodyti savo pasiryžimą visiškai nusiginkluoti.
Rezoliucijai griežtai priešinasi penkios šalys, trys iš kurių turi veto teisę: Rusija, Prancūzija, Kinija, Vokietija ir Sirija.
Vis dar neapsisprendė Meksika, Čilė, Kamerūnas, Angola, Gvinėja ir Pakistanas. Per televiziją kreipdamasis į tautą Pakistano ministras pirmininkas Miras Zafarullah Khanas Jamali (Miras Zafarula Chanas Džamalis) antradienį sakė: "Pakistanui būtų labai sunku paremti karą su Iraku. Tai prieštarauja mano šalies ir mano vyriausybės interesams".
Šešios neapsisprendusios šalys pasiūlė paskelbti Bagdadui 45 dienų terminą parodyti savo paklusnumą. Ši iniciatyva remiasi prieš kelias savaites pateiktais Kanados siūlymais. Tačiau Baltųjų rūmų atstovas spaudai Ari Fleischeris (Aris Fleišeris) pareiškė, jog jis niekur neatves.
Tuo tarpu ankstyvą antradienio rytą po įtempto ir sumaištį sukėlusio incidento į bazę buvo atšaukti du amerikiečių žvalgybiniai lėktuvai U-2, atliekantys skrydžius virš Irako Jungtinių Tautų prašymu. JT pareigūnų tvirtinimu, jie buvo atšaukti saugumo sumetimais.
Kai kurie JAV pareigūnai sako, jog vienam iš lėktuvų pagrasino Irako naikintuvas, tačiau D.Rumsfeldas žurnalistams teigė, jog jokios konfrontacijos nebuvo. Irako pareigūnai sakė, kad jie nebuvo tinkamai informuoti apie skrydį, kuriame dalyvavo ne vienas, kaip įprasta, o iš karto du U-2 lėktuvai.
Tuo pat metu, rengdamosi galimam konfliktui, JAV karinės oro pajėgos antradienį Floridoje esančiame poligone sėkmingai išbandė galingiausią savo arsenale įprastinę bombą.
Tai buvo pirmas 9 450 kg sveriančio sprogstamojo įtaiso MOAB, dar vadinamo "visų bombų motina", bandymas. Gynybos pareigūnų teigimu, bandymas Irakui turėjo puikiai pademonstruoti JAV karinę galią.
Nors diplomatijai skirtas laikas senka, Jungtinės Valstijos gerai žino, jog naujoji rezoliucija kariniams veiksmams suteiktų pagrindimą tarptautine teise, net jei ji būtų vetuota. Tačiau jei balsavimas neįvyktų, stiprėjantis pasaulinis antikarinis judėjimas gautų naujų argumentų, jog puolimas prieš Iraką yra neteisėtas ir amoralus.
