ES yra pagrindinė Kubos prekybos partnerė, kuri taip pat užtikrina didžiąją dalį komunistinės šalies gaunamos tarptautinės paramos. Todėl, pasak Briuselio diplomatų, naujos atstovybės atidarymas gali minėtą paramą salai padidinti net dešimt kartų.
Vis dėlto dvišaliai santykiai yra gana įtempti, nes ES kritikuoja vienos partijos valdomą Kubą dėl demokratinių teisių nepaisymo.
"Ryšiai tarp Europos Sąjungos ir Kubos įgijo naują atskaitos tašką", - susitikime su Kubos užsienio reikalų ministru Felipe Peresu Roku (Felipe Perez Roque) sakė ES komisaras plėtrai, humanitarinei pagalbai Poulas Nielsonas (Poul Nielson).
Europos Komisija parėmė sausį įteiktą Kubos paraišką prisijungti prie Kotonu (Cotonou) susitarimo, įteisinančio palankesnes prekybos sąlygas bei paramą tarp ES ir 78 besivystančių valstybių, tarp kurių dominuoja buvusios Europos kolonijos.
Tačiau P. Nielsonas (Poul Nielson) teigė, jog galutinį sprendimą dėl Kubos prisijungimo priims penkiolika ES narių. Socialistinės valstybės prisijungimą ypač palaiko Ispanija, kuri yra didžiausia užsienio investuotoja Kuboje.
Vis dėlto Kubos dalyvavimui Kotonu susitarime priešinasi tokios ES šalys kaip Švedija ar Didžioji Britanija, teigiančios, jog Prezidento Fidelio Kastro (Fidel Castro) vadovaujama valstybė nepasiekė pažangos vykdydama demokratines reformas.
2000 metais Kuba atsiėmė ankstesnę paraišką dėl nesutarimų žmogaus teisių klausimais.
"Prasideda svarbus etapas draugiškų santykių tarp Europos Sąjungos ir Kubos atkūrime, - sakė naujojoje atstovybėje laikinuoju reikalų patikėtiniu dirbsiantis Svenas Kunas fon Burgsdorfas (Sven Kuhn von Burgsdorff). - Tikimės sustiprinti savo prekybos, politinius ir ekonominius santykius bei padidinti paramą".
