Saugumo Taryboje nutarta diskutuoti dėl Irako viešai ir visi JT nariai turės galimybę pasisakyti antradienio popietę bei trečiadienį.
G.W.Bushas pagrasino pradėti karą ir nušalinti Irako prezidentą Saddamą Husseiną (Sadamą Huseiną) ir be JT pritarimo, tačiau JAV akivaizdžiai vengia tai daryti, nes baiminasi didelių politinių nuostolių Baltiesiems rūmams bei sąjungininkams, pavyzdžiui, britų premjerui Tony Blairui (Toniui Blerui).
Dieną pieš JAV valstybės sekretorius Colinas Powellas (Kolinas Pauelas) išreiškė įsitikinimą, jog Saugumo Taryboje pavyks gauti daugumą, tačiau panašu, jog Britanija ir Jungtinės Valstijos susitaikė su mintimi jog jos vėl bus priverstos koreguoti rezoliucijos projektą. Kol kas dėl naujo jos teksto nėra susitarta.
Britanijos ambasadorius Jungtinėse Tautose seras Jeremy Greenstockas (Džeremis Grinstokas) pareiškė, kad jo vyriausybė nagrinėja konkrečius reikalavimus Irakui nusiginkluoti. "Tai vis dar nagrinėjama, - sakė jis. - Yra žmonių, norinčių didesnio aiškumo".
Pirmadienį vykusias Saugumo Tarybos konsultacijas aptemdė Paryžiaus akibrokštas, kai Prancūzijos prezidentas Jacques'as Chiracas (Žakas Širakas) leido suprasti, jog yra pasiryžęs iki galo konfrontuoti su G.W.Bushu ir neleisti JT suteikti įgaliojimus pulti Iraką.
"Prancūzija balsuos "ne", nes šįvakar mano, jog nėra priežasties pradėti karą siekiant mūsų nustatyto tikslo - nuginkluoti Iraką", - interviu televizijai teigė J.Chiracas.
"Nors vienai iš penkių nuolatinių narių balsuojant "ne", net ir esant daugumai, rezoliucija nėra priimama", - pridūrė jis. Rusijos užsienio reikalų ministras Igoris Ivanovas taip pat pareiškė, kad Maskva ir toliau yra apsisprendusi balsuoti prieš bet kokią karą reglamentuojančią rezoliuciją.
Kol kas dar niekas nepaskelbė, kad kovo 17-osios ultimatumas Irakui pademonstruoti paklusnumą JT reikalavimams negalioja, tačiau jis akivaizdžiai turi nedaug galimybių užsitikrinti Saugumo Tarybos pritarimą.
