Maždaug prieš pusmetį nebeapsikęsdama įvairiapusiškų apribojimų ir draudimų Krekenenavos regioniniame parke Krekenavos bendruomenė išsirinko iniciatyvinę grupę ir pradėjo žygį dėl parko statuso panaikinimo. Surinkę apie 500 parašų, gyventojai kreipėsi į Panevėžio rajono tarybą, kur sulaukė didžiulio palaikymo. Pakilę į kovą krekenaviečiai netruko įsitikinti, kad panašios problemos egzistuoja beveik visose šalies saugotinose teritorijose.
Sumaišė kortas
Rengiant suvažiavimą užsiminta, kad vienas iš pagrindinių jo reikalavimų bus Saugomų teritorijų tarnybos direktorės R.Baškytės atstatydinimas. Tačiau, kaip paaiškėjo, į renginį atvyko Žaliųjų judėjimo aktyvistai, surengę nesankcionuotą piketą, atvažiavo ir nekviesti kitų saugomų teritorijų vadovai – kraštutinių reikalavimų buvo atsisakyta.
Beje, į renginį buvo atvykę ir pranešimus skaitė keli profesoriai, suvažiavime dalyvavo keli Seimo nariai, aplinkos ministras Gediminas Kavaliauskas. Be pranešėjų, buvo užsirašę daugiau kaip 30 norinčiųjų pasisakyti, ir nors suvažiavimas tęsėsi beveik penkiais valandas visi savo nuomonės išdėstyti nespėjo, nebuvo suderintas ir galutinis rezoliucijos tekstas.
Profesorius Rimantas Klimas Saugomų teritorijų įstatymą pavadino didžiausia klaida, per kurį nebaigiama žemės reforma – jis yra didžiulis trukdis vykdant statybas, rengiant teritorinio planavimo dokumentus. Anot jo, daug žmonių kreipėsi į Seimą dėl pernelyg didelių apribojimų saugotinose teritorijose, buvo parengtas naujas įstatymo projektas, tačiau jis nepradėtas nagrinėti.
Pamiršo žmones
Rajono meras Povilas Žagunis neslėpė, kad suvažiavimo dalyviai turi skirtingas nuomones. Anot jo, Krekenavos regioninis parka užima 11968 hektarų plotą iš kurių 11500 hektarų yra Panevėžio rajone. Anot jo, parkas yra intensyvios žemdirbystės zonoje ir apima apie 33 procentus žemės naudmenų. „Jei nebūtų problemų, nebūtų ir nusiskundimų, – akcentavo P.Žagunis. – Suprasčiau, jei žmonėms būtų siūlomas gražus ir sutvarkytas kampelis, tačiau dabar nieko nedaroma, o kitiems nieko daryti neleidžiama. Pavyzdžiui, ūkininkas Valikonis dėl taikomų apribojimų patyrė 600 tūkstančių litų nuostolių. Blogiausia, kad Saugomų teritorijų įstatyme nenumatyti santykiai tarp pačių saugomų teritorijų bei realių verslo ir žmonių poreikių.“
Apie saugomų teritorijų politiką Lietuvoje kalbėjęs profesorius Jurgis Bučas sakė, kad jei tiek žmonių būtų susirinkę steigiant regioninį parką, vėliau diskusijų apie jo naikinimą nebūtų kilę.
Anot jo, pagal Europos Sąjungos konvenciją pirmiausia privalu įsiklausyti į gyventojų poreikius, užtikrinti ir gerinti jų gyvenimo kokybę, ir daugumoje valstybių šių reikalavimų laikomasi. Deja, to Lietuvoje nėra. Profesorius buvo linkęs ieškoti kompromiso, tačiau pritarė, kad dabar nustatant reikalavimus yra prasilenkiama su sveiku protu.
Profesorius Stasys Karazija akcentavo, kad Lietuvoje saugomų teritorijų yra daugiau nei Europos vidurkis, tačiau daug kur saugomos teritorijos tik deklaruojamos, o tokių suvaržymų kaip Lietuvoje daugiau nėra nė vienoje pasaulio valstybėje, o čia gyvenantiems žmonėmis keliami reikalavimai yra „nonsensas“. Profesorius akcentavo, kad regioninis parkas be žmonių bus niekas. Jis pasisakė už tai, kad būtų atstatomos senosios teritorijos, ir kad žmonėms trukdžius būtų padedama pašalinti.
Nyksta sodybos
Du tūkstančius parašų ministrui G.Kazlauskui įteikę trakiškiai akcentavo, kad dabar veikiantys parkai yra įteisinta leidimų bei draudimų sistema, kurioje „vaikšto“ didžiuliai pinigai. Anot jų, eiliniams žmonėms nieko kito nebelieka tik reikalauti, kad parkai būtų panaikinami.
Profesorius Zenonas Kaunas pastebėjo, kad Lietuvoje parkais paskelbtos teritorijos visai ne saugomos, o konservuojamos. Anot to, tos teritorijos netvarkomos, o turto ir žemės savininkams nieko neleidžiama daryti. Profesorius sakė, kad anksčiau daugiausia problemų kėlė miškingų vietų gyventojai, tačiau paaiškėjo, kad situacija panaši ir intensyvios žemdirbystės zonoje.
Z.Kaunas galiojančius suvaržymus pavadino demagogija. Anot jo, Dzūkijos miškuose yra buvę apie 410 tūkstančių sodybų, o dabar jų nelikę nė dešimtadalio. Nepaisant to, nors yra išlikę dokumentai, paveldėtojams ten neleidžiama kurtis. „Daromas šou iš nelegalių statybų, tačiau didžiausiu absurdu galima pavadinti, kad sūnus ar vaikaitis negali įsikurti tėvo ar senelio gimtinėje, – sakė Z.Kaunas. – Neįsivaizduoju, kaip taip galima paminti žmonių teises.“ Profesorius akcentavo, kad parkai turi būti kuriami visuomenės, turi būti gerinama ten gyvenančių žmonių kokybė, reikalui esant skiriamos kompensacijos. Tokių parkų, kur žmonės žlugdomi, nereikia.
Reikalavo pagarbos
Aplinkos ministras G.Kavaliauskas, nenorėdamas pritarti nė vienai pusei, kad nebūtų apkaltintas vienašališkumu, ir išklausęs problemas, pažadėjo, kad jos bus sprendžiamos drauge suėjus.
Saugomų teritorijų tarnybos vadovė R.Baškytė, kurios darbo metodus ne vienas kalbėjusysis įvardijo kaip vadovavimą privačiai UAB, įrodinėjo, kad bene viskas yra gerai. Gana arogantiškai kai kurių pranešėjų atžvilgiu elgėsi ir Seimo narė A.Stancikienė bei rajono Tarybos narė V.Grigienė. Jos nuolat pertraukinėjo kalbėjusiuosius, replikavo. Tačiau pati A.Stancikienė, priėjusi prie mikrofono ir išgirdusi, kad jos laikas baigėsi, pareiškė: „Palaukite, aš esu Seimo narė ir privalote mane gerbti.“
Pozicijos nesikeičia
Vienas iš suvažiavimo iniciatorių – Papalčių ŽŪB vadovas Romas Kiltinavičius – pripažino, kad rezoliucija bus priimta artimiausiu metu, tačiau pačių radikaliausių reikalavimų bus atsisakyta. Anot jo, pirmiausia bus siekiama užtikrinti saugotinose teritorijose gyvenančiųjų teises, kad už patirtus jų nuostolius būtų mokamos kompensacijos, kad valstybė padengtų jau patirtus nuostolius. R.Kiltinavičius paneigė per vieną televiziją išsakytą nuomonę, kad krekenaviečiai ketinimų panaikinti Krekenavos regioninio parko statusą atsisako. Jis patvirtino, kad bus aiškinamasi Žaliųjų surengto piketo teisėtumu bei bus skundžiamas A.Stancikienės ir V.Grigienės elgesys.
V.Kiltinavičius akcentavo, kad jei rezoliucijoje pateikti reikalavimai nebus vykdomi, krekenaviečiai yra pasiryžę eiti toliau: jų tikslas – Krekenavos regioniniame parke neteisėtai statomo lankytojų centro nugriovimas. Šio pastato statybos nebuvo derintos, pats centras yra didesnis nei visi kiti pastatai ir užgožia Krekenavos vaizdą.
Anot jo, Saugomų teritorijų tarnyba niekaip nesupranta, kad Krekenava yra ne Neringa, Trakai ar Čepkeliai ir parkas negali gyventojams tapti visišku rezervatu.
