Lietuvos parlamentarų teigimu, sesijos dalyviai aktyviai diskutavo dėl gegužę Vilniuje vykusios devynių valstybių kandidačių konferencijos ir vadinamojo Vilniaus pareiškimo. Jame Lietuvos, Latvijos, Estijos, Slovėnijos, Slovakijos, Rumunijos, Bulgarijos, Albanijos ir Makedonijos diplomatiniai vadovai kreipėsi į NATO viršūnes, prašydami 2002 metais priimti sprendimą dėl aljanso tolesnės plėtros.
Anot R. Juknevičienės, sesijoje buvo jaučiamas nemažas susidomėjimas Vilniaus konferencijos rezultatais. NATO generalinis sekretorius George Robertsonas (Džordžas Robertsonas) savo kalboje pabrėžė, kad Vilniaus konferencija yra labai svarbus bendradarbiavimo pavyzdys.
Tuo domėjosi įvairių valstybių parlamentų, taip pat ir JAV Kongreso, delegacijos.
"Vilniaus devyni", "Vilniaus iniciatyva" - šiandien jau plačiai suprantami simboliai", sakė R. Juknevičienė. Ji yra tarpžinybinės NATO reikalų komisijos pirmininkė.
Kaip pranešė A. Ažubalis, jis dalyvavo asamblėjos Saugumo ir gynybos komiteto veikloje. Pasak jo, komitetui svarstyti yra pateiktas Danijos atstovės Ingrid Rasmussen pranešimas apie Danijos ir Baltijos valstybių karinį bendradarbiavimą bei bendrą dalyvavimą taikos misijose Bosnijoje bei Kosove.
Anot A. Ažubalio, šiame pranešime paneigiama anksčiau aljanse vyravusi nuomone, kad bendrų karinių junginių, mažesnių nei brigada, efektyvumas yra mažas. Lietuvos, Latvijos ir Estijos taikdarių batalionas BALTBAT jau keleri metai prižiūri taiką Bosnijoje Šiaurės brigados sudėtyje.
Pasak A. Ažubalio, Lenkijos delegacija "gražiai pristatė ir įvertino" bendro Lietuvos ir Lenkijos taikos palaikymo bataliono LITPOLBAT sukūrimą.
"Lietuva matoma, girdima ir vertinama", sakė A. Ažubalis. Jis yra Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas.
Pasak G. Kirkilo, kuris dalyvavo asamblėjos Ekonomikos komiteto darbe, buvo akcentuota, kad "narystė NATO ir ekonominis augimas turi aiškų ryšį".
G. Kirkilo žodžiais, Lenkijai, Čekijai ir Vengrijai įstojus į NATO, "investuotojai pradėjo kelti mažesnius reikalavimus".
Pasak G. Kirkilo, Vengrijoje per 10 metų Vakarai investavo 22 mlrd. JAV dolerių. Du trečdaliai šios sumos investuota po aljanso sprendimo pakviesti šią šalį nare. Lenkijoje bendra užsienio investicijų suma siekia 27 mlrd. JAV dolerių, iš jų 10 mlrd. JAV dolerių investuota po 1998 metų.
Anot R. Juknevičienės, naujų narių patirtis parodė, kad nebuvo sukurta jokių naujų "skiriamųjų linijų", pagerėjo santykiai su kaimynais ir apskritai saugumo klimatas regione.
