Gerb. Olegai,
kaip patikėti tuo, kad viskas, kas vyksta tik į gerą, kai tave palieka vyras, su kuriuo išgyvenai 20 metų. O jis tuos metus nurašo į šiukšlyną,- nieko ten gero nebuvo. Jis manęs nemyli, ir man dėl to labai skaudu. Tokia situacija ir žeidžia, ir žemina. Jaučiuosi nevykėlė, nes mano gyvenimo svajonė buvo graži šeima, kuri dabar byra į šipulius. Norėčiau gyventi su žmogumi, kuris mane suprastų, bet nesitikiu tokį sutikti, nes aš ne toks žmogus, kuris ieško. O gal reikėtų pabandyti...?
R.
Atsakymas
Gerbiama R,
Manau, kad jei jūs save laikote žmogumi, tai ir ieškote. Nėra žmogaus, kuris kvėpuotų, bet neieškotų artimos sielos - tai natūralus žmogaus poreikis. Ir tai, kad jums dabar taip nemalonu, yra žmogiška. Ką nors gero tame jūs galėsite pamatyti nebent vėliau, kai jau turėsite labiau jus patenkinantį vyrą. Jūs galėsite sakyti: skirdamasis su manimi senas vyras mane buvo išlaisvinęs kitam.
Iki.
Olegas
