Ekspertų teigimu, tokius statistinius duomenis lėmė norvegų polinkis dirbti ne visą darbo dieną bei dirbančių visą dieną nenoras likti viršvalandžių.
Norvegijos piliečiai per metus dirba 150 valandų mažiau už švedus bei gerokai mažiau už suomius ir danus.
Europos Sąjungos surinkti duomenys rodo, jog 15-64 metų amžiaus norvegai per metus vidutiniškai dirba 1 tūkst. 57 valandas.
Švedai, suomiai ir danai atitinkamai pluša 1 tūkst. 207, 1 tūkst. 147 ir 1 tūkst. 125 valandas. Taigi norvegai dirba mažiausiai tarp visų Skandinavijos gyventojų. Tiesa, nepateikta duomenų apie islandų darbo valandas.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, daugiau už norvegus - 1 tūkst. 68 valandas per metus - dirba ir ispanai.
Savo ruožtu amerikiečiai vidutiniškai pluša po 1 tūkst. 331 valandas per metus. Po jų seka japonai (1 tūkst. 253 valandos) ir britai (1 tūkst. 220 valandų).
Norvegijos socialinių tyrimų institutas pastebi, jog pagal darbo valandas šalis atsidūrė EBPO sudarytos lentelės viduryje, nepaisant didėjančio nedarbo lygio ir didelės dirbančių moterų dalies.
Vis dėlto norvegai dirba daugiau už italus, prancūzus, vokiečius ir olandus. EBPO duomenimis, italai per metus vidutiniškai dirba 882 valandas, prancūzai - 950 valandų, vokiečiai - 967 valandas, o olandai - 997 valandas.
