„Jeigu vaistų greitai negausiu, gali prasidėti persodintų kepenų atmetimo reakcija. Matyt, kažkas nusprendė, kad man jau pats laikas būtų atgulti amžinojo poilsio“, – taip situaciją įvertino 37 metų žurnalistas A.Ziabkus.
Tuo tarpu su persodintomis kepenimis gyvenantis dvidešimtmetis klaipėdietis Evaldas Bagdonavičius neturi rūpesčių dėl vaistų skyrimo ir priežiūros.
Kepenų persodinimo operacija jam buvo atlikta praėjusių metų balandį Kauno medicinos universiteto klinikose (KMUK). Klaipėdiečio sveikata dabar rūpinasi Kauno medikai.
Kepenys A.Ziabkui buvo persodintos 1998 metų gegužę Berlyne. Lietuviui šią operaciją nemokamai atlikę Vokietijos medikai ją yra įkainoję daugiau nei puse milijono litų.
Po šios operacijos žurnalistui yra nuolat leidžiami vaistai „Hepatect“. Jis mažina hepatito B viruso koncentraciją kraujyje. Jeigu ne šie vaistai, virusas suaktyvėtų, staiga paūmėtų kepenų uždegimo procesas ir prasidėtų persodinto organo atmetimo reakcija.
„Hepatect“ yra brangus medikamentas. Viena jo ampulė kainuoja 1353 litus. Vienu metu į veną reikia suleisti tris ampules. Anksčiau vaistai buvo leidžiami kas mėnesį. Kiekvieną mėnesį į Berlyną A.Ziabkus siunčia savo kraujo mėginį, kurį ištyrę vokiečiai nustato šių vaistų koncentraciją kraujyje.
Prieš pusantrų metų pastebėję, kad vaistų koncentracija sumažėjo, vokiečių medikai rekomendavo po tris „Hepatect“ ampules leisti kas tris savaites.
A.Ziabkaus gydymosi išlaidas tiesiogiai padengia VLK. Kiekvienąkart, pasibaigus nupirktai vaistų dozei, būtina iš naujo pateikti gydytojų konsiliumo išvadas, patvirtinančias, kad pacientui reikia tam tikrų vaistų.
Taip pat būtina ir gydymo įstaigos administracijos viza – tai tarsi garantija, kad ji žino, ką daro jos gydytojai. Iki šiol vaistus A.Ziabkui skirdavo Vilniaus universiteto Santariškių klinikų gastroenterologai. Šioje ligoninėje jis buvo ruošiamas kepenų persodinimo operacijai.
„Dabar jam reikalingi vaistai nuo hepatito B ir hepatito C. Šios ligos neišnyko – jos atakuoja ir transplantuotas kepenis. Jeigu nutrauktume gydymą, jos greitai paveiktų naująsias kepenis. Tektų šį organą iš naujo persodinti“, – aiškino A.Ziabkų gydanti docentė Danutė Speičienė.
Apie tai, kad jam reikia naujos porcijos vaistų, D.Speičienę A.Ziabkus informuodavo tuomet, kai jam likdavo viena vaistų dozė. Mat nuo to laiko, kai konsiliumo medžiaga pasiekia VLK, iki tol, kai A.Ziabkus gauna vaistus, praeina maždaug mėnuo.
Palangiškis visuomet stengiasi apskaičiuoti laiką taip, kad nepritrūktų vaistų vasarą, kai dėl medikų bei valdininkų atostogų gali sutrikti aprūpinimo vaistais tvarka.
