Tad jeigu Rusija taps JAV priešu Nr. 1, Pekinui tai labai tiks. Kinijos vadovai tikrai nesuks sau galvos ir dėl Gruzijos prezidento Michailo Saakašvilio. Pekino autokratai buvo labai sunerimę dėl taip vadinamų „spalvotų revoliucijų“ rytų Europoje ir centrinėje Azijoje, kurios vyko šį dešimtmetį.
Jie net uždraudė nevyriausybinių organizacijų veiklą Kinijoje, baimindamiesi, kad jos gali agituoti už politines reformas. M. Saakašvilis yra spalvotos revoliucijos produktas, turintis vakarietišką išsilavinimą, ir yra Vašingtono neokonservatorių vertinamas kaip karys, kovojantis už demokratiją. Jei jis bus nuverstas, Pekinas dėl to neliūdės.
Įmanomi ir kitokie strateginiai laimėjimai. Europa jau seniai siekia sudaryti daugiau sutarčių dėl naftos ir dujų su Turkmėnija ir Kazachstanu, kur Kinijos investicijos irgi yra ženklios. Jei nestabilumas Kaukaze atbaidys Europos investuotojus, tai sukurtų daugiau galimybių ir erdvės kinams. Kinija nenukentės ir tuomet, jei Europa ir JAV pešis nesutardamos kaip kovoti su naująja Rusijos grėsme.
Tačiau visi šie svarstymai pagrįsti prielaida, kad konfliktas labai neišsiplės. Jei Rusija sieks savo tikslų agresyviau, Pekino požiūris gali pradėti keistis.
Kinijos ekonominė sėkmė yra palaikoma naftos ir dujų importo, kuris vis didės. Todėl Pekinas nenori, kad Rusijos agresija gąsdintų regioną, kuris yra svarbus energetikos tiekėjas.
Didžiausia problema Kinijai yra tai, kad Rusija pripažino Pietų Osetiją ir Abchaziją kaip nepriklausomas valstybes. Mažų separatistinių provincijų nepriklausomybė yra viena iš nedaugelio temų, kuri Kinijos diplomatus iš šaltakraujų nacionalinės naudos skaičiuotuvų paverčia nervingais ideologais.
Kaip parodė kovo mėnesio įvykiai, Kinija regionų autonomijos klausimą laiko tiesiogine grėsme valstybei. Neįtikėtinai daug laiko ir energijos Kinija vis dar skiria bandymui izoliuoti Taivano vyriausybę, tuo tarpu Kinijos diplomatai dirba viršvalandžius, kad demaskuotų kultūrinius ir politinius klausimus keliančias grupes Sindziango regione, net jei jos visiškai nesusijusios su terorizmu. Kai Rusija atkakliai priešinosi Kosovo nepriklausomybės pripažinimui, Kinija tvirtai ją palaikė.
Kol kas Pekinas gali sau leisti išlikti nuošaly, nes žino, jog JAV vetuos dviejų regionų pripažinimą, jei toks klausimas pasiektų JT saugumo tarybą. Tačiau mažiausiai Kinija nori, kad konfliktas taptų nauju šaltuoju karu, kuomet Kinija bus priversta palaikyti kurią nors pusę.
