Šią vasarą pajūryje nuskendo 16 žmonių. Daugiau nei pusė jų – 11 vadinamuosiuose laukiniuose, nesaugomuose paplūdimiuose arba pasibaigus gelbėtojų darbo laikui. Į nelaimę jūroje pakliuvo beveik 300 poilsiautojų. Gelbėtojai laiku jiems suteikė pagalbą ir jų gyvybės buvo išsaugotos.
Pasak Neringos gelbėjimo tarnybos viršininko Gintaro Kuprio, dauguma nelaimių kilo dėl paplūdimio taisyklių pažeidimų. Gelbėtojai tvirtino, jog jūra šiemet buvo labai audringa, o poilsiautojai neklausė įspėjimų, raudonos, maudytis draudžiančios vėliavos, ir šoko į jūrą. Dėl to pasitaikydavo dienų, kai gelbėtojams tekdavo visą dieną neišlipti iš jūros ir vaikyti iš vandens poilsiautojus bei traukti skęstančiuosius.
„Bangos buvo didelės. Pasitaikė atvejų, kai jos versdavo vandens motociklu plaukiančius gelbėtojus. Tačiau žmonės neįvertino, kad banga gali nunešti į jūrą. Trūko pagarbos gelbėtojams. Šie laksto po pliažą, įspėja apie pavojų, o poilsiautojai vis tiek puola į vandenį“, – pasakojo V.Urbonas.
Didžiausia problema – alkoholis
Palangos gelbėjimo tarnybos vadovas Jonas Pirožnikas tvirtino, jog daug problemų kėlė alkoholį paplūdimyje vartoję asmenys. Rūpesčių netrūko ir dėl be priežiūros paliktų mažamečių vaikų.
„Stovi močiutė kopose ir leidžia vaikui maudytis audringoje jūroje už 500 metrų. Kuo galėsi padėti iš tokio atstumo, jei atsitiks nelaimė. Perspėji dėl pavojaus, o ši dar piktinasi“, – pasakojo J.Pirožnikas.
Daug dėmesio gelbėtojai šiemet skyrė prevencijai. Anot V.Urbono, Klaipėdos paplūdimiuose pastatyta daugiau naujų informacinių stendų, dalijami lankstinukai, neleidžiama maudytis esant banguotai jūrai.
„Gal įkyrėjome poilsiautojams, bet prevenciją atlikome. Bandėme žmones paveikti morališkai. Kiti net pyko, tačiau toks mūsų darbas“, – aiškino V.Urbonas.
Tęs realybės šou
Palangos paplūdimiuose vykdant prevenciją į pagalbą buvo pasitelkta televizija. Kurorte visą vasarą buvo filmuojamas TV3 realybės šou „Gelbėjimo stotis“.
Pasak J.Pirožniko, kamera sudrausmindavo poilsiautojus. Taisykles pažeidę poilsiautojai, užuot konfliktavę su gelbėtojais, jų atsiprašydavo. Tarnybos vadovas tvirtino, kad realybės šou dalyviai labai padėjo. Jie buvo baigę kursus ir poilsiautojams suteikdavo reikiamą pagalbą.
„Planuojame tokį televizijos projektą vykdyti ir ateinančiais metais. Norime jį padaryti tobulesnį, parodyti daugiau nelaimių. Žmonės turi suprasti, kad Baltijos jūra pavojinga, jog paplūdimyje negalima vartoti alkoholio, nes jis žudo“, – pabrėžė J.Pirožnikas.
Nori rašyti protokolus
Dar nepasibaigus sezonui, Palangos gelbėtojai galvoja, kaip geriau užtikrinti tvarką ir saugumą paplūdimyje ateinančią vasarą. J.Pirožnikas planuoja kreiptis į miesto savivaldybę ir policiją su prašymu, kad gelbėtojams būtų leista rašyti administracinės teisės pažeidimų protokolus.
Anot jo, paplūdimyje pažeidimų netrūksta – alkoholio vartojimas, nelegali prekyba, šunys pliaže. J.Pirožniko teigimu, gelbėtojai galėtų surašyti protokolą, kai yra aiškus pažeidimas – pavyzdžiui, žmogus vedžioja šunį po pliažą ir pripažįsta, kad taip elgtis negalima.
„Gelbėtojas nustatytų pažeidėjo tapatybę. Pirmą kartą už tokį elgesį būtų galima įspėti, bet sulaikius antrą – surašyti protokolą. Vėliau dokumentas būtų perduotas policijai ar savivaldybei ir jos skirtų baudą. Gelbėtojai baigtų specialius kursus ir galėtų rašyti protokolus. Mums funkcijų būtų daugiau, bet palengvintume policijos darbą. Pateiksiu tokį siūlymą miesto tarybai“, – aiškino vadovas.
Nežino vėliavų reikšmių
J.Pirožnikas tvirtino, jog Palangos paplūdimiuose reikėtų ir daugiau informacinių stendų, įspėjamųjų ženklų. Juose turėtų būti nurodytos ir už pažeidimus paplūdimyje gresiančios baudos.
„Per dieną gaudavome per dešimt pranešimų, kad vyrai vaikšto po moterų pliažą. Gelbėtojai budi toje vietoje, bet užkardo pastatyti negalime. Prie moterų pliažo reikėtų pastatyti ne vieną lentelę su informacija, o daugiau, kad matytųsi“, – dėstė Palangos gelbėjimo tarnybos vadovas.
Priminti poilsiautojams reikėtų ir vėliavų reikšmes. Pasitaiko atvejų, kai ilgą laiką Palangoje nebuvę poilsiautojai nežino, jog raudona vėliava reiškia, kad maudytis draudžiama, geltona – maudytis pavojinga, o žalia – maudytis galima. Pastarosios kurorto gelbėtojai šią vasarą nebuvo iškėlę nė karto.
„Reikia suteikti kuo daugiau informacijos poilsiautojams. Prevencinis darbas vykdomas tam, kad kuo mažiau žmonių patektų į nelaimę vandenyje. Kam gelbėti poilsiautoją jūroje, rizikuoti savo gyvybe, kai tam kelią galima užkirsti ant kranto“, – pabrėžė J.Pirožnikas.
Šiemet išgelbėta žmonių
Klaipėda – 56
Palanga – 94
Šventoji – 112
Neringa – 18
Šiemet nuskendo žmonių
Klaipėda – 4
Klaipėdos rajonas – 4
Palanga – 3
Šventoji – 3
Neringa – 2
