aA
Klaipėdiečiai daugelį metų džiaugėsi miesto tvenkiniuose gyvenančiomis gulbėmis, tačiau kiekvieną vasarą paukščių gretos praretėja – didingų paukščių jauniklius ant laužų čirškina benamiai.

Gulbiukai
Gulbiukai
© ŠTV
Virš ugnies – didelis kepsnys

Klaipėdietis Jurgis Orentas į darbą kasdien eina pro Šilutės plento ir Dubysos gatvių sankryžoje esantį tvenkinį.

Vyras pasakojo, kad gegužės vidurį tvenkinyje gyvenanti gulbių pora susilaukė septynių jauniklių. Vienas žuvo dar vasaros pradžioje.

Tuo metu prie tvenkinio pavakares leisti pradėjo ir benamių kompanija. Benamiai su savimi vedžiojosi du stambius vilkšunius.

Klaipėdietis tvirtino, kad liepos pradžioje benamių šunys sudraskė vieną gulbiuką. Didžiausią šoką vyras patyrė, kai užvakar pavakarę grįždamas iš darbo pastebėjo, kad tvenkinyje trūksta trečio jauniklio, o pakrantėje įsitaisiusi benamių kompanija ant laužo čirškina didelį keistos formos kepsnį.

Vyras įtarė, jog tai galėjo būti gulbės jauniklis.

Medžioja nusekus tvenkiniams

„Prieš kelias dienas maitindamas gulbes pastebėjau, kad vienas jauniklis sunkiai eina pakrante, tikriausiai jo kojos buvo sužalotos bandant paukštį pagauti“, – spėjo J.Orentas.

Klaipėdietis teigė, jog paukščius reikia skubiai gelbėti, kitaip gulbiukai rudens nesulauks.

Uostamiestyje gulbės skriaudžiamos kiekvieną vasarą.

„Kasmet vidurvasarį, kai miesto tvenkiniai nusenka, o gulbių jaunikliai paauga tiek, kad tampa patraukliu grobiu, sulaukiame klaipėdiečių prašymų gelbėti gulbes nuo benamių“, – tvirtino bendrovės „Nuaras“ direktorė Jurgita Gustaitienė.

Gyvūnų globėjų asociacijos prezidentas Vytautas Gustaitis pasakojo, kad Klaipėdoje liepą bendrovės „Nuaras“ darbuotojai į Danės upę perkėlė dešimties gulbių šeimą iš šalia Kretingos gatvės esančio tvenkinio. Du ligoti paukščiai buvo nugabenti į veterinarijos gydyklą.

Antys – maistingesnės

Asociacijos prezidentas aiškino, jog negalima lesinti laukinių paukščių.

Iš rankų maitinamos gulbės tampa labai patiklios ir arti prisileidžia žmones.

Jauni gandrai taip pat greitai įpranta būti lesinami ir dažnai nebeskrenda žiemoti į šiltuosius kraštus. Prijaukintus paukščius labai sunku grąžinti į laukinę gamtą.

„Žmonės prijaukina gyvūnus juos maitindami, o kai nebegali ar nebenori jais rūpintis, šaukiasi mūsų pagalbos“, – piktinosi asociacijos prezidentas. Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos agentūros viršininkas Romualdas Dužinas teigė, jog gavęs pranešimą apie paukščiams kilusią grėsmę iškart nuvyko prie tvenkinio.

Tačiau viršininkas neaptiko nei benamių, nei požymių, kad netoliese būtų nužudytas paukštis ar degintas laužas.

„Tvenkinyje daug ančių, manau, jos maistingesnės nei gulbių jaunikliai“, – juokavo viršininkas.