Planuojama, kad šiais metais iš „Sodros“ biudžeto į privačius kaupiamuosius pensijų fondus bus pervesta daugiau kaip vienas milijardas litų, o artimiausiais metais šis skaičius vis didės. Buvo planuota, kad pajamos, kurių dėl pensijų reformos vykdymo neteks „Sodros“ biudžetas, bus finansuojamos ir iš valstybės biudžeto. Šiais metais iš valstybės Rezervinio (stabilizavimo) fondo šioms išlaidoms kompensuoti numatyta skirti 80 mln. Lt, o tai sudaro tik 7,6 proc. planuojamų išlaidų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, be valstybės asignavimų pensijų reformai, „Sodros“ biudžeto deficito problema pasidarys aktuali jau 2015 metais. Todėl Valstybės kontrolė rekomendavo Vyriausybei patvirtinti pensijų sistemos reformos įgyvendinimo ilgalaikį finansavimo planą, kuriame būtų numatyti finansavimo šaltiniai ir kitos finansavimą užtikrinančios priemonės.
Bendrovės negarantuoja tam tikro pajamingumo
Vidutinis pensijų turto prieaugis pensijų fonduose 2005–2007 metais sudarė beveik 4 procentus, tačiau kai kurie iš jų dirbo nuostolingai. Auditoriai atkreipė dėmesį, kad pensijų kaupimo bendrovės neprisiima įsipareigojimų garantuoti tam tikrą pajamingumą. Be to, fondų imami pensijų turto valdymo mokesčiai nepriklauso nuo pensijų turto valdymo rezultatų. Todėl, siekiant apsaugoti pensijų kaupimo dalyvių sukauptą pensijų turtą neigiamos arba nepakankamos investicijų grąžos atvejais, auditorių nuomone, būtų tikslinga pensijų turto valdymo mokesčius sieti su pensijų turto valdymo efektyvumu.
Be to, pasiūlyta panaikinti draudimą naujiems pensijų kaupimo dalyviams pereiti į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą. Tai suteiktų jiems galimybę pereiti į efektyviau veikiančią pensijų fondų valdymo įmonę, padidintų konkurenciją tarp bendrovių. Šios ir kitos Vyriausybei bei kitoms institucijoms pateiktos rekomendacijos, Valstybės kontrolės nuomone, sudarys prielaidas patobulinti pensijų kaupimo sistemą ir užtikrinti efektyvesnį jos veikimą.
