Ši nutartis yra neskundžiama. „Šios nutarties pagrindu pirmiausiai turi būti pradėtas normalus Generalinė prokuratūros tyrimas dėl neteisėto Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto medžiagos paviešinimo, nes, deja, komitetas nėra teismas ir nesprendžia, kas yra kaltas, kas teisus. Antras momentas, turi pagaliau būti pradėtas tyrimas ir dėl to, kodėl nebuvo vykdomi įsiteisėję teismų sprendimai", – žurnalistams po posėdžio sakė vienas iš „Dujotekanos" advokatų Arūnas Marcinkevičius.
„Dujotekanos" nuomone, medžiagos paviešinimas, pažeidė konstitucinį nekaltumo prezumpcijos principą. Bendrovė taip pat siekia, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir šmeižimo.
Advokatas nesiima vertinti, kas galėtų būti laikomas įtariamuoju ikiteisminiame tyrime.
Jo teigimu, tai yra precedentinis sprendimas dėl kurio reikėjo kovoti daugiau nei metus. Advokatas neatmeta, kad gali būti keliamas klausimas dėl materialinės žalos bendrovei atlyginimo.
„Tai yra greičiau principinis moralinės teisinės satisfakcijos klausimas, mes manome, kad po šio proceso galbūt ateityje tokių dalykų Lietuvoje nebesikartos", – sakė A. Marcinkevičius.
Advokatas tvirtina, kad atlikus pagrindinių dienraščių monitoringą, suskaičiuota, kad NSGK tyrimo tema per metus parašyta 266 straipsniai.
Generalinė prokuratūra tvirtina nutartį komentuosianti tik gavusi sprendimą ir išnagrinėjusi jos motyvus.
DELFI primena, kad vasarį Lietuvos apeliacinis teismas atmetė „Dujotekanos“ ir bendrovės vadovų Rimando Stonio ir Piotro Vojeikos atstovų prašymus pradėti bylas privataus kaltinimo bylų procesą prieš Seimo narį, NSGK pirmininką Algimantą Matulevičių ir paliko galioti žemesnės instancijos teismo nutartį.
Bendrovė teismo prašė pradėti privataus kaltinimo bylų procesą dėl jos prezidento bei viceprezidento šmeižimo, neva ši bendrovė ir jos vadovai veikė prieš Lietuvos valstybės interesus. Atstovų teigimu, tokie duomenys buvo paskleisti išslaptinus ir paviešinus NSGK atlikto tyrimo medžiagą.
Teismas konstatavo, kad privataus kaltinimo bylų procesas nenumato galimybės juridiniam asmeniui ginti pažeistus interesus tokiu būdu. Be to, Konstitucija ir Seimo statutas įtvirtina Seimo nario imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo ir už šmeižimą, todėl norint A. Matulevičių patraukti atsakomybėn būtų reikalingas Seimo sutikimas.
