Klastojo dokumentus
Šioje didelės apimties – 62 tomų (11016 lapų) byloje, į kurią sujungtos 7 atskiros bylos, ikiteisminį tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Panevėžio apskrities skyriaus pareigūnai.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, įtariamieji, klastodami Panevėžio ir kitų miestų aštuonių bendrovių įmonių apskaitos dokumentus, neteisėtai pasisavindavo pridėtinės vertės mokesčius už fiktyviai parduotas prekes. Asmenys, sumaniusieji nusikalstamu būdu pasipelnyti grobstydami pridėtinės vertės mokesčius, pasisavindavo šimtatūkstantines pinigų sumas.
Sunkių nusikaltimų skyriaus prokuroras A.Amparavičius, kontroliavęs ir organizavęs ikiteisminį tyrimą bei jam vadovavęs, įvertino surinktus įrodymus ir surašė kaltinamąjį aktą. Kaltinami devyni asmenys, kurių padarytose nusikalstamose veikose prokuroras įžvelgė požymius nusikaltimų, numatytų Baudžiamojo kodekso straipsniuose dėl sukčiavimo, apgaulingos apskaitos tvarkymo, dokumentų klastojimo ir turto pasisavinimo. Įtariamųjų baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad įtariamieji veikė kaip bendrininkų grupė.
Pasak prokuroro, ši byla buvo pradėta tirti 2004-aisiais. Jos tyrimas užsitęsė dėl revizijų ir daugybės ekspertizių. „Reikėjo atlikti rašysenos ekspertizes, kurioms atlikti reikia nemažai laiko“, – sakė A.Amparavičius.
Kūrė fiktyvias firmas
Pridėtinės vertės mokestis buvo grobstomas pagal iš anksto susikurtą nusikalstamos veikos modelį. Įtariamieji sukurdavo fiktyvią firmą. Jos direktoriumi paskirdavo niekuo dėtą asmenį, kuris už 500 litų sutikdavo padėti parašą.
Fiktyvi įmonė vykdydavo funkcijas: pardavinėdavo gyvulius, medieną, – tai, kas turi didžiausią paklausą. Pardavusi produkciją kitai firmai, ji gaudavo pinigus ir PVM, kurį turėdavo grąžinti valstybei. Tačiau tai patekdavo į sukčių kišenes.
Praėjus pusmečiui, firma būdavo naikinama ir vėl kuriama nauja. Taip įtariamieji, kiek pavyko nustatyti ikiteisminio tyrimo metu, net trejus metus, nuo 2002-ųjų iki 2004-ųjų, pasisavindavo valstybei priklausančius pinigus.
Sunkus ir ilgas tyrimas
Pasak A.Amparavičiaus, kol mūsų šalyje tokie netobuli įstatymai ir bet koks asmuo gali įsteigti ar nusipirkti bendrovę, sukčiautojų netrūksta.
Visiems devyniems įtariamiesiems ikiteisminio tyrimo pradžioje buvo skirtos įvairios kardomosios priemonės, tarp jų – suėmimas mėnesiui ar dviem, rašytiniai pasižadėjimai neišvykti ir dokumentų paėmimas.
Panevėžio apygardos prokuratūros Sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Gediminas Marcinkevičius teigia, kad pridėtinės vertės mokesčių grobstymo atvejus gana sunku ištirti, prireikia daug pareigūnų pastangų, kompetencijos ir laiko, kol byla pasiekia teismą.
Šioje byloje pareikšti daugiau kaip milijono litų vertės civiliniai ieškiniai. Įstatymai sukčiavusiems ir pasisavinusiems svetimą turtą asmenims numato laisvės atėmimo bausmes iki 10 metų.
