Ikiteisminio tyrimo duomenimis, įtariamieji, klastodami Panevėžio ir kitų miestų aštuonių bendrovių įmonių apskaitos dokumentus, neteisėtai pasisavindavo pridėtinės vertės mokesčius už fiktyviai parduotas prekes. Asmenys, sumaniusieji nusikalstamu būdu pasipelnyti grobstant pridėtinės vertės mokesčius, pasisavindavo šimtatūkstantines pinigų sumas.
Panevėžio apygardos prokuratūros Sunkių nusikaltimų ikiteisminio organizavimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Gediminas Marcinkevičius teigia, kad pridėtinės vertės mokesčių grobstymo atvejus gana sunku ištirti, tačiau, kaip rodo apygardos teisinė praktika, tokios bylos pasiekia teismą, ir asmenys, kurie tikisi pasipelnyti valstybės sąskaita, anksčiau ar vėliau nubaudžiami. Tik tokiems teismo procesams, kaip ir panašių bylų ikiteisminiam tyrimui, prireikia nemažų pareigūnų pastangų, resursų ir laiko.
Sunkių nusikaltimų skyriaus prokuroras Aidas Amparavičius, kontroliavęs ir organizavęs ikiteisminį tyrimą bei jam vadovavęs, įvertino surinktus įrodymus ir surašė kaltinamąjį aktą. Kaltinami devyni asmenys, kurių padarytose nusikalstamose veikose prokuroras įžvelgė požymių nusikaltimų, numatytų Baudžiamojo kodekso straipsniuose dėl sukčiavimo, apgaulingos apskaitos tvarkymo, dokumentų klastojimo ir turto pasisavinimo. Įtariamųjų baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad įtariamieji veikė kaip bendrininkų grupė.
Įtariamiesiems paskirtos įvairios kardomosios priemonės, tarp jų – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti ir dokumentų paėmimas.
Šioje byloje pareikšti daugiau kaip milijono vertės civiliniai ieškiniai. Įstatymai tiems, kas sukčiavo ir pasisavino svetimą turtą, numato laisvės atėmimo bausmes iki 10 metų.
