Lietuvos notarų rūmų konsultantė-teisininkė Vaidota Majūtė aiškina, kad tokios teisės normos, kad asmuo, pragyvenęs pusę metų kartu su kitu asmeniu, įgyja tam tikras teises į to asmens turtą, Lietuvos teisėje nėra. Nesusituokę, tačiau gyvenantys kartu asmenys nėra prilyginami sutuoktiniams, todėl tokių asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija.
Civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios sugyventinių turto teisinį režimą, dar nėra įsigaliojusios, todėl sugyventinių turtiniai klausimai sprendžiami vadovaujantis bendrosiomis nuosavybės teisę reglamentuojančiomis teisės normomis.
„Sugyventiniai, atsižvelgdami į kiekvieno iš jų indėlį įgyjant ar sukuriant turtą, gali teismine tvarka įrodinėti, kad turtas, įgytas jiems gyvenant kartu, yra bendroji dalinė nuosavybė ir nustatyti jiems priklausančias dalis. Kitaip tariant, sugyventinių turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno iš jų vardu, teisme gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, jei bus įrodyta, kad toks turtas buvo įgytas abiejų sugyventinių iš bendrų lėšų ir bendrai naudojamas“, – teigia Lietuvos notarų rūmų konsultantė-teisininkė Vaidota Majūtė.
Jei turtas buvo įgytas vieno iš sugyventinių vardu iki bendro gyvenimo pradžios, jis galėtų būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, jei teisme bus įrodyta, kad gyvenant kartu šis turtas buvo iš esmės pagerintas, dėl ko žymiai padidėjo turto vertė (pvz., kapitalinis remontas atliktas iš bendrų ar kito sugyventinio lėšų).
Todėl notaro patvirtintas asmens pareiškimas dėl turto „išsižadėjimo“ yra visiškai nereikalingas, nes vien gyvenimo kartu faktas nėra pagrindas įgyti teisių į sugyventinio turtą.
