Politologai konferencijoje aptaria Lietuvos užsienio ir saugumo politikos pokyčius ir perspektyvas po Prahos susitikimo, diskutuoja, kuo Lietuva galėtų prisidėti prie saugumo sustiprinimo euroatlantinėje erdvėje, nagrinėja Lietuvos kaip regioninės valstybės perspektyvas.
"Praha nebuvo lūžis mūsų valstybės istorijoje. Lūžis įvyko anksčiau, kai Lietuva nepabūgo stoti akistaton su sovietų imperija ir iš jos pasitraukti", - rašoma prezidento kalboje.
Būtini darbai, kuriuos Lietuva turi atlikti, kad nebūtų atskirta nuo Europos vieningosios rinkos, V.Adamkaus nuomone, yra infrastruktūros, bendradarbiavimo, visapusiškų ryšių tinklo plėtra.
Šalies vadovo kalboje pažymima, kad, naudodamasi euroatlanto narystės teikiamomis galimybėmis, Lietuva pati turi kurti gerus santykius su kaimynais.
"Kaliningradas - tik pirmasis išbandymas siekiant šio tikslo. Ir Lietuvos, ir Europos Sąjungos, ir Rusijos interesai turi vieną kamieną - padėti šiam regionui kuo plačiau atsiverti ir kuo sėkmingiau įsilieti į Baltijos regiono ir visos Europos gyvenimą", - rašoma prezidento kalboje.
Konferencijoje "Lietuva po Prahos" dalyvauja Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojai ir studentai, Lietuvos politologų asociacijos nariai, atstovai iš kitų Lietuvos nevyriausybinių organizacijų, politinių partijų, Seimo bei Vyriausybės atstovai, žurnalistai.
