Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymas pareigą sumokėti palūkanas sieja tik su viena aplinkybe - su piniginio įsipareigojimo neįvykdymu laiku. Netgi kai sutartyje nenumatyta pirkėjo pareiga mokėti palūkanas, jis privalo tai padaryti vadovaudamasis minėta įstatymo nuostata. Be to, reikėtų atsižvelgti į CK 6.221 str. II dalies normą: "sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas". Pabrėžtina, kad, vadovaujantis civilinės teisės pagrindais, CK 6.210 straipsnyje nurodytos palūkanos laikomos kompensacija už skolininko naudojimąsi kreditoriaus piniginėmis lėšomis.
Taip palūkanos iš dalies atlieka nuostolių (įstatymo leidėjas laikosi nuostatos, kad, skolininkui praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius patiria nuostolių dėl galimų pajamų negavimo) atlyginimo funkciją. Kitaip tariant, palūkanos padengia dalį kreditoriaus nuostolių - negautų pajamų. Todėl, kalbant apie teisę pagal CK 6.210 straipsnį reikalauti palūkanų, galima remtis minėta CK 6.221 str. II dalies norma, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius.
Konsultacijas rengia UAB "Pačiolis", tel. Vilniuje 700688
